Labanoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Labanoras
Labanoras003.JPG
Labanoras prie kelio į Ignaliną
Labanoroherbas.png

Labanoras
Koordinatės 55°16′01″N 25°46′30″E / 55.267°N 25.775°E / 55.267; 25.775 (Labanoras)Koordinatės: 55°16′01″N 25°46′30″E / 55.267°N 25.775°E / 55.267; 25.775 (Labanoras)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija Labanoro seniūnija
Gyventojų skaičius 59 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: LabanorasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Labanóras
Kilmininkas: Labanóro
Naudininkas: Labanórui
Galininkas: Labanórą
Įnagininkas: Labanóru
Vietininkas: Labanóre

Labanoras – miestelis Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, Labanoro girioje ir regioniniame parke, prie kelio  114  MolėtaiKaltanėnaiIgnalina . Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras, yra regioninio parko direkcija. Šalia miestelio yra stovyklavietė. Išlikusi varpinė, veikia biblioteka (nuo 1952 m.), paštas (LT-18025), viešbutis-restoranas „Labanoras“.

Miestelis keičiasi, tvarkosi; geri keliai su Kaltanėnais, Molėtais. Įdomu pasidairyti po savitą Labanoro miestelį, apžiūrėti kiemus su gerai išlikusiais tradiciniais pastatais, kluonienomis, žaiginiais. Yra varpinė, taip pat išlikę buvusios klebonijos ūkiniai pastatai – vertingi liaudies architektūros paminklai. Krašto muzikos instrumentas – Labanoro dūda.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Per Labanorą teka Peršokšnos intakas Labanoras, rytuose nuo miestelio telkšo Labanoro ežeras, šiaurės vakaruose – Dumblio ežeras. Plentais miestelis jungiasi su Molėtais, Kaltanėnais, Švenčionėliais. 2,5 km į pietvakarius nuo Labanoro yra gamtos paminklas – pušis karalienė.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Saldutiškis – 11 km Blank-50px.png
Mindūnai – 15 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kaltanėnai – 15 km
Lakaja – 12 km
Inturkė – 25 km

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Istoriniuose šaltiniuose Labanoras minimas nuo 1373 m. 1387 m. Labanorą su apylinkėmis Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila atidavė Vilniaus vyskupui aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga:

Cquote2.png Dovanojame amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu tai bažnyčiai ir jos vyskupui, kuris tik bus, mūsų Tauragnų pilį su prie jos prieinančia sritimi ir Labanoro ir Molėtų kaimais.
Cquote1.png


Vyskupijai Labanoras priklausė iki 1811 m. Pasakojama, jog dvasiškiai nesugyvenę su dvaro savininkais. Miestelio dalis su bažnyčia vadinta Kunigiškiais, o priešingoji – Dvariškiais. Kiekviena miestelio dalis turėjo savo kapines, kurios tebėra ir šiandien.

Pirmoji bažnyčia minima 1522 m. 1539 m. minimas palivarkas. 1568 m. Žygimanto Augusto rašte minimas Labanoro dvaras. Ilgainiui prie dvaro išaugo miestelis, 1731 m. jo gyventojai mokėjo činšą ir ėjo prievoles Vilniaus vyskupystės Kuktiškių dvarui.

Apie 1767 m. įkurta Labanoro parapija. 1820 m. pastatyta medinė Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, kurioje buvo 17 dailės paminklų, tačiau ji 2009 m. gruodžio 21 d. po vidurnakčio sudegė. Bažnyčia buvo pagrindinis XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios bažnyčios ansamblio statinys.

Nuo 1781 m. veikė parapinė mokykla. 1784 m. klebonijai priklausė jurisdika, suvalstybinta 1842 m. 1863 m. gegužės mėn. prie Labanoro kovėsi A. Minskio ir K. Maleckio sukilėliai. Spaudos draudimo metais lietuvišką spaudą platino Karolis Baužys. XX a. pradžioje miestelis garsėjo uogų turgumis.

1944 m. rudenį prie Labanoro veikė P. Lipinskio (Baravyko) Lietuvos partizanų būrys, platesnėje apylinkėje – Tigro rinktinė. Nuo 1950 m. apylinkės centras, Švenčionėlių miško pramonės ūkio pagalbinė gyvenvietė. 1965 m. prie Labanoro rastas Labanoro lobis, jį saugo Nalšios muziejus Švenčionyse. [3] Buvo Labanoro pradinė mokykla, prie jos įsteigtas visuomeninis muziejus. Yra turizmo paslaugų bendrovė „Labanoro pramogos“.

2011 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-585 patvirtino Labanoro herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19501989 m. Labanoro apylinkės centras
nuo 198? m. Kaltanėnų apylinkė
19952001 m. Kaltanėnų seniūnija
nuo 2001 m. Labanoro seniūnijos centras


Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Iki Valakų reformos buvo kupetinis kaimas, vėliau – spindulinio plano. Miestelio viduryje – aikštė, iš kurios radialinėmis kryptimis eina gatvės.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2011 m.
1846 m. 1866 m. 1867 m.*[2] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur. 1978 m.[5]
132 196 224 443 270 253 223
1979 m.sur. 1985 m.[6] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur. -
186 171 134 75 74 59 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vidmantas Alekna, gydytojas reumatologas, geriatras, biomedicinos mokslų daktaras, gimęs Labanore.
  • Apie 18931897 m. čia gyveno Petrauskų šeima, kurioje augo būsimasis kompozitorius Mikas Petrauskas (1873–1937, buvo vargoninikas bažnyčioje) ir dainininkas Kipras Petrauskas (1885–1968).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Лабонары. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 2 psl. (rus.)
  3. Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Labanoras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 391 psl.
  4. Labanoras. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 274 psl.
  5. Labanoras. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 309 psl.
  6. Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Labanoras 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 462 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]