Pereiti prie turinio

Jonas Bulaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Bulaitis 2005 m., vizito Delvinėje (Albanija) metu.

Jonas Bulaitis (1933 m. birželio 26 d. – 2010 m. gruodžio 25 d.) – lietuvių kilmės Romos Katalikų Bažnyčios dvasininkas, vyskupas, Šventojo Sosto nuncijus.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1933 m. lietuvių emigrantų šeimoje Didžiojoje Britanijoje, Londone. Studijavo jėzuitų Šv. Ignacijaus gimnazijoje (angl.). 1952 m. pradėjo filosofijos ir teologijos mokslus Romoje, Popiežiškoje lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje ir Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1958 m. vasario 2 d. buvo įšventintas į kunigus. Po šventinimų atliko vienerių metų pastoralinę praktiką JAV, Niujorke, o grįžęs į Romą 1959–1963 m. tęsė studijas Popiežiškajame Laterano universitete, baigė bažnytinės teisės programą. Tuo pačiu metu baigė ir Popiežiškąją Diplomatinę akademiją, rengiančią Šventojo Sosto diplomatinės tarnybos darbuotojus.[1]

1964 m. tapęs monsinjoru buvo paskirtas dirbti į Pietų Korėją (1964–1968), vėliau į Čilę (1968–1971), Panamą (1971), Keniją (1972–1977), Sudaną (1977). 1981 m. lapkričio mėn. buvo konsekruotas vyskupu, ėjo apaštališkojo pronuncijaus pareigas Centrinės Afrikos Respublikoje, Čade, Konge.

1982 m. Jono Pauliaus II konsekruotas vyskupu. 1986 m. paskirtas nuncijumi Irane, vėliau dirbo Pietų Korėjoje, Mongolijoje, Albanijoje (1997–2008). 2008 m. pasitraukė iš aktyvios tarnybos, gyveno Romoje, rūpinosi arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju byla. Mirė 2010 m. Kalėdų dieną. Palaidotas lietuvių kolegijos koplyčioje Romos Campo Verano kapinėse.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]