Šiaurės Korėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
조선민주주의인민공화국
Chosŏn Minjujuŭi Inmin Konghwaguk
Šiaurės Korėjos vėliava Šiaurės Korėjos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Šiaurės Korėja žemėlapyje
Valstybinė kalba korėjiečių
Sostinė Pchenjanas
Didžiausias miestas Pchenjanas
Valstybės vadovai Kim Ir Senas
Amžinasis prezidentas
Kim Čen Iras
Amžinasis sekretorius
Kim Džongunas
Nacionalinio gynybos
komiteto pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
120 540 km² (97)
0,1 %
Gyventojų
 – 2008 spalis
 – Tankis
 
24 052 231 (47)
191,75 žm./km² (39)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
40,00 mlrd. $ (89)
1 800 $ (153)
Valiuta Šiaurės Korėjos vona (KPW)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +9
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Japonijos
1945 m. rugpjūčio 15 d.
 
Valstybinis himnas Šiaurės Korėjos himnas
Interneto kodas .kp
Šalies tel. kodas 850

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja) – valstybė rytų Azijoje, šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje. Ribojasi su Pietų Korėja pietuose, Kinija ir Rusija šiaurėje. Seniau buvusios vieningos valstybės, Korėjos, dalis.

Režimas Šiaurės Korėjoje plačiai vertinamas kaip stalininė diktatūra.[1][2][3] Valstybės vyriausybė teigia besivadovaujanti čučhės ideologija, sukurta Kim Ir Seno, buvusio šalies lyderio. Dabartinis valstybės lyderis – Kim Džongunas, Kim Čen Iro sūnus. Šalies geriausi santykiai su kitomis oficialiai socialistinėmis valstybėmis – Vietnamu, Laosu, ypač su Rusija ir Kinijos Liaudies Respublika, taip pat su Kambodža ir Mianmaru. Po didžiulio bado dešimtajame praeito šimtmečio dešimtmetyje, iš dalies kilusio dėl didžiosios ekonominės partnerės TSRS žlugimo, lyderis Kim Čen Iras nuo 1995 m. pradėjo vykdyti „Kariuomenė – svarbiausia“ politiką, taip siekdamas padidinti ekonominę koncentraciją ir paremti šalies kariuomenę.

Šiaurės Korėjos kultūra stipriai kontroliuojama vyriausybės. Vyriausybės organizuojamos masinės žaidynės, į kurias įtraukiami virš 100 000 dalyvių, yra visų pirma skirtos dviejų lyderių išaukštinimui.[reikalingas šaltinis]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės Korėjos istorija. Iki 1945 m. – Korėjos istorija.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Korėją okupavo rusų ir amerikiečių kariuomenės. 1948 m. šalis buvo padalinta. Komunistai užvaldė šiaurę, o pietinėje dalyje nugalėjo amerikiečių remiama demokratinė vyriausybė. Šiandien abi pusės priešiškai žvilgčioja viena į kitą, tarp šalių įrengta viena stipriausiai saugomų sienų pasaulyje. Pastaruoju metu komunistinė Šiaurės Korėja gąsdina savo branduoline programa visą pasaulį.

2006 m. spalio 9 d. apie 4:30 val. (Lietuvos laiku), šiaurėje, esančioje vienoje iš šachtų, susprogdino branduolinį užtaisą (manoma, kad nuo 5 iki 15 kilo tonų galios). Aplinkinių valstybių seismologai užfiksavo 4 balų žemės drebėjimą pagal Richterio skalę.

2009 m. gegužės 25 dieną sėkmingai atliko antrąjį požeminį branduolinį bandymą. Bandymas buvo sėkmingai įvykdytas ir buvo naujo aukštesnio lygio pagal sprogimo galią ir jo valdymo technologiją.[4]

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės Korėjos politinė sistema.

Šiaurės Korėjoje yra įsitvirtinęs totalitarinis režimas, labiausiai primenantis stalinistinį režimą buvusioje Sovietų Sąjungoje. Oficialiai valstybė yra „demokratinė“, tačiau ilgą laiką vienvaldis lyderis buvo Kim Ir Senas. Po jo mirties 1994 m. valdžia atiteko jo sūnui Kim Čen Irui. Socialistinio lagerio valstybių ekonomikų krizės neaplenkė ir KLDR. Valstybei išgyvenant ekonominius sunkumus Kim Čėn Irui vis sunkiau sekėsi išlaikyti visą valdžią savo rankose. Jį spaudžia buvę jo tėvo Kim Ir Seno bendražygiai. Korėjos tolimesnė politika labai neaiški, yra bandymai reformuoti ūkį: bandoma prekes pardavinėti už savikainą, specialiai įkurtose teritorijose įsileido užsienio kapitalą, kuriose veikia laisvosios rinkos dėsniai. Tuo tarpu valstybėje toliau ribojama žodžio laisvė, vykdomi formalūs rinkimai, egzistuoja formalus parlamentas, į kurį vienbalsiai išrinkti deputatai vienbalsiai palaiko visus vadovybės nurodymus. Nepastebimos tolimesnės reformos. KLDR pradėjus gamintis atomines bombas buvo nuspręsta, kad tuo visos politinės reformos ir baigėsi.

Ypač dažnai Šiaurės Korėja kritikuojama dėl įvairių žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui, dažnai kartu su nusikaltėliu ten nubaudžiama ir visa jo šeima.[5]

Tarptautiniai santykiai ir karinės pajėgos[taisyti | redaguoti kodą]

Nors 1953 m. Korėjos kare buvo sudarytos paliaubos, santykiai tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos, JAV, Japonijos vyriausybių išliko įtempti. Techniškai tarp Korėjų tebevyksta karas. Abi Korėjos 2000 m. pasirašė Birželio 15-osios Šiaurės-Pietų Sujungimo Deklaraciją, kuria abi pusės pasižadėjo ieškoti taikaus susijungimo.[6] Be to, 2007 m. spalio 4 d. vyko Šiaurės ir Pietų Korėjų vadovų derybos, kuriose prabilta apie oficialų karo užbaigimą.[7]

2002 m. JAV Prezidentas Džordžas Volkeris Bušas įvardijo Šiaurės Korėją „blogio ašies“ valstybe, o valstybės sekretorė Condoleezza Rice – tironijos bastionu.[8] Aukščiausios svarbos susitikimas su JAV įvyko 2000 m., kai į Pchenjaną susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu nuvyko JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright, tačiau nepaisant to, ligi šiol valstybės tarpusavyje nėra užmezgusios formalių diplomatinių santykių.

Šiaurės Korėja jau ilgą laiką išlaiko gerus santykius su Kinijos Liaudies Respublika ir Rusija. 1989 m. žlugus komunizmui Rytų Europoje ir 1991 m. suirus TSRS, Šiaurės Korėja išgyveno krizę – neteko svarbaus sąjungininko. Šalis išlaiko glaudžius santykius su socialistinėmis Pietryčių Azijos šalimis – Vietnamu, Laosu ir Kambodža.[9]

Propaganda prieš Pietų Korėją[taisyti | redaguoti kodą]

Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos oficialioje svetainėje[10] teigiama, kad JAV vyriausybė kontroliuoja Pietų Korėją ir yra ten įvedus 40 000 JAV kareivių armiją tam, kad neleistų korėjiečiams susijungti.

KLDR taip pat praneša, kad bet koks pietų korėjietis, besistengiantis kirsti sieną tarp Korėjų, bus nužudytas JAV karininkų.

Šitokia perspektyva yra tarptautinės bendruomenės atmesta.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurės Korėjos administracinis suskirstymas

Šiaurės Korėja yra suskirstyta į 9 provincijas, 3 ypatinguosius regionus ir 2 miestų savivaldybes.

Provincijos[taisyti | redaguoti kodą]

Ypatingieji regionai[taisyti | redaguoti kodą]

Miestų savivaldybės[taisyti | redaguoti kodą]

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

North Korea 1996 CIA map.jpg
Pagrindinis straipsnis – Šiaurės Korėjos geografija.

Šiaurės Korėja yra įsikūrusi rytinėje Azijos dalyje, Korėjos pusiasalyje. Iš vakarų šalį skalauja Geltonoji, o iš rytų – Japonijos jūra. Turi priėjimą prie Korėjos įlankos. Šiaurėje ribojasi su Kinija ir Rusija, pietuose – su Pietų Korėja.

Šalyje yra trys kalnynai – Hamhiongo, Tebeko, Kema. Kema kalnuose yra aukščiausias Šiaurės Korėjos taškas – Pektu (2744 m). Vakarinėje dalyje plyti žemumos.

Šalyje gan platus upių tinklas. Dažnai jos patvinsta bei padaro didelių nuostolių (2007 m. pavasario potvynis paliko tūkstančius žmonių be namų). Ilgiausia upė – Amnokas. Kitos upės: Imdzinas, Namas, Jalu.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės Korėjos ekonomika.
Iš kosmoso 2000 m. padarytos nuotraukos galime spręsti, kad Šiaurės Korėjoje elektra labai taupoma, kiek daugiau spindi tik sostinė Pchenjanas

Korėjos pusiasalyje nuo amžių pietuose buvo daugiau išvystytas žemės ūkis, šiaurė buvo mažiau apgyvendinta bet ten buvo daugiau naudingų iškasenų. Šiaurės Korėjos, kaip ir Pietų Korėjos ekonomikose didžiausi pasikeitimai įvyko XX a. Okupacinė Japonijos valdžia plėtojo Šiaurės Korėjoje pramonę, tuo pritraukdama naujų gyventojų. Tai tęsėsi iki antrojo pasaulinio karo pabaigos. Padalinus Korėją tarp JAV ir TSRS abiejų korėjų ekonomikos raida išsiskyrė. Šiaurės Korėja po antrojo pasaulinio karo perėjo prie planinio ūkininkavimo, daug dėmesio skyrė sunkiosios pramonės vystymui. Nuo 1970 m. pradėjo modernizuoti savo ekonomiką: ėmė iš užsienio valstybių paskolas, pirko įrangą. Iš dalies jai tai padėjo daryti taip pat planinį ūkį plėtojusi TSRS. Šiaurės Korėjos planinis ūkininkavimo būdas nepasiteisino kaip ir kituose planinę ekonomiką turėjusiose valstybėse, jos prekės nebuvo konkurencingos ir jau 1980 m. jį buvo paskelbta bankrutuojančia valstybe, nes negalėjo atiduoti paskolų. Nuo 1982 m. Šiaurės Korėja iš dalies pakeitė savo ekonominę politiką, pradėjo daugiau dėmesio kreipti į žemės ūkį, energetikos ir transporto sektorių bei kurti bendro kapitalo įmones bet tai nedavė apčiuopiamų rezultatų. TSRS ir Kinijos atsisakymas teikti pagalbą, gamtiniai kataklizmai, didelės išlaidos kariuomenei tik dar labiau sužlugdė Šiaurės Korėjos ekonomiką. Laikoma, kad nuo 1992 m. iki 1998 m. Šiaurės Korėjos ekonomika galėjo smukti per pus, o nuo bado mirti apie 10 % visų gyventojų. Galiausiai tarptautinė bendruomenė pradėjo teikti Šiaurės Korėjai humanitarinę pagalbą. Jos apimtys apie 200–300 milijonus JAV dolerių per metus. Tai sudarytų apie 0,5–0,75 % jos bendrojo vidaus produkto, arba po 10–15 dolerių kiekvienam jos gyventojui. Ateityje Šiaurės Korėjos planuose įsteigtose specialiose zonose įsileisti užsienio kapitalą. Nors ir yra priimti įstatymai dėl įmonių savarankiško ūkininkavimo į jos planus neįeina planinio ūkininkavimo atsisakymas.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės Korėjos demografija.

Šiaurės Korėja yra viena iš etniškai ir lingvistiškai homogeniškiausių valstybių pasaulyje: beveik visi gyventojai yra šiaurės korėjiečiai ir visoje šalyje dominuoja korėjiečių kalba. Labai nedideles tautines mažumas sudaro kinai, japonai, vietnamiečiai ir pietų korėjiečiai.

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė gyvenimo trukmė Šiaurės Korėjoje yra 63,8 metų – panaši į tokių valstybių kaip Mianmaras ir Pakistanas, truputį mažesnė nei Rusijos.[11] Iš tūkstančio šalyje gimusių kūdikių vidutiniškai 51 miršta per pirmuosius gyvenimo metus. Tai yra 2,5 karto daugiau negu Kinijoje, penkis kartus daugiau nei Rusijoje ir net dvylika kartų daugiau nei Pietų Korėjoje, bet tik truputį daugiau nei viso pasaulio vidurkis (40 mirčių/1000 gimimų).[12] 99 % vyresnių nei 15 metų žmonių yra raštingi.[13]

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Pasiskirstymas pagal religijas[14]
Nereligingi
  
64,31 %
Vietinių religijų atstovai
  
16 %
Cheondoistai
  
13,5 %
Budistai
  
4,5 %
Krikščionys
  
1,69 %

Nors pagal vakarietiškus standartus daugelį gyventojų būtų galima pavadinti nereligingais, didžioji populiacijos dalis yra religinga sociologiniu požiūriu – tokių tradicinių religijų kaip budizmas ir konfucionizmas kultūrinė įtaka vis dar daro poveikį šiaurės korėjiečių dvasiniam gyvenimui.[15][13][16]

Šiaurės Korėjos konstitucija skelbia religijos laisvę,[17] bet, anot JAV valdžios pranešimo, iš tikrųjų religinė veikla šalyje yra suvaržyta.[18] Pasak CŽV faktų knygos, egzistuoja valdžios remiamos religinės grupės, kurių paskirtis yra sudaryti tikėjimo laisvės iliuziją.[13] Persekiojamus krikščionis remianti organizacija „Open Doors“ (liet. Atviros durys) tvirtina, kad Šiaurės Korėjoje krikščionys yra persekiojami žiauriau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.[19]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės Korėjos kultūra.
Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Šiaurės Korėjoje veikia plataus masto Kim Ir Seno ir Kim Čen Iro asmens kultas, taigi jie yra šlovinami kiekvienoje meno srityje.

Svarbus įvykis Šiaurės Korėjoje yra masinės žaidynės. Paskutiniosios didžiosios žaidynės buvo vadinamos „Arirang“. Masinės žaidynės apima šokius, gimnastiką ir choreografiją, kuriomis paminima Šiaurės Korėjos istorija ir Korėjos darbo partijos revoliucija. Masinės žaidynės vyksta įvairiose Pchenjane vietose.

2004 m. liepą Gogurjo kapų kompleksas tapo pirmuoju objektu šalyje, įtrauktu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Spencer, Richard (2007-08-28). "North Korea power struggle looms." Telegrafas (internetinė JK nacionalinio laikraščio versija). Nuoroda tikrinta 2007-10-31.
  2. Brooke, James (2003-10-02). "North Korea Says It Is Using Plutonium to Make A-Bombs." The New York Times (internetinė laikraščio versija). Nuoroda tikrinta 2007-10-31.
  3. Parry, Richard Lloyd (2007-09-05). "North Korea's nuclear 'deal' leaves Japan feeling nervous." The Times (internetinė JK nacionalinio laikraščio versija). Nuoroda tikrinta 2007-10-31.
  4. Šiaurės Korėja patvirtino atlikusi antrąjį branduolinio ginklo bandymą
  5. http://www.state.gov/g/drl/rls/hrrpt/2004/41646.htm
  6. "North-South Joint Declaration." Naenara. 2000 m. birželio 15 d.. Nuoroda tikrinta 2008-03-12.
  7. Reuters. "FACTBOX - North, South Korea pledge peace, prosperity." Nuoroda tikrinta 2008-03-12.
  8. "JAV Senatas patvirtino C. Rice valstybės sekretore." 2005 m.. Nuoroda tikrinta 2008-03-12.
  9. "Kim Yong Nam Visits 3 ASEAN Nations To Strengthen Traditional Ties." The People's Korea. 2001. Nuoroda tikrinta 2008-03-12.
  10. DPRK. "Reunification." Nuoroda tikrinta 2008-04-05.
  11. (Angliškai) CŽV faktų knyga: valstybių sąrašas pagal vidutinę gyvenimo trukmę
  12. (Angliškai) CŽV pasaulio faktų knyga: valstybių sąrašas pagal kūdikių mirtingumą
  13. 13,0 13,1 13,2 (Angliškai)CIA The World Factbook – North Korea
  14. (Angliškai)religiousintelligence.co.uk - Country Profile: Korea, North
  15. (Angliškai)Every Culture — Culture of NORTH KOREA
  16. (Angliškai)state.gov
  17. (Angliškai)"Chapter 5, Article 68 of the DPRK constitution."
  18. (Angliškai) U.S. Department of state: Democratic People’s Republic of Korea – International Religious Freedom Report
  19. Open Doors International : WWL: Focus on the Top Ten

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]



Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Šiaurės Korėja