Londonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Londonas
angl. London
   Coat of Arms of The City of London.svg      Flag of the City of London.svg   
London from a hot air balloon.jpg
Londono panorama, matomi Londono sitis, Shard pastatas bei London Bridge geležinkelio stotis

Londonas
51°30′0″N 0°08′0″W / 51.50000°N 0.13333°W / 51.50000; -0.13333 (Londonas)Koordinatės: 51°30′0″N 0°08′0″W / 51.50000°N 0.13333°W / 51.50000; -0.13333 (Londonas)
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė: Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis: Anglija Anglija
Meras: Boris Johnson
Gyventojų (2015): 8 630 000
Plotas: 1 579 km²
Tankumas (2015): 5 465 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: LondonasVikiteka
Kirčiavimas: Lòndonas

Londonas (lot. Londinium) – Anglijos ir Jungtinės Karalystės sostinė – pagal gyventojų skaičių didžiausias šalies, pirmas Europos Sąjungos, ketvirtas – Europos žemyno miestas.

Londoną sudaro 33 savivaldybės, iš kurių dvi pagrindinės turi miesto statusą, tai istorinis Londono centras - Londono Sitis bei Vestminsteris. Kitos trys, turi karališkosios savivaldybės statusą, tai - Kensingtonas ir Čelsi, Kingstonas prie Temzės ir Grinvičas.

Apie 1300 metų Londono planas. Dabar ši teritorija kairiajame Temzės upės krante priklauso Londono sičio savivaldybei

Miesto istorijoje buvo begalė reiškinių, dariusių įtaką visai Europai: angliškasis renesansas, pramonės revoliucija, gotikos atgimimas. Miesto branduolys – senasis Londonas, vis dar išlaikantis savo nuo viduramžių išlikusias ribas. Nuo XIX amžiaus Londonu imta vadinti ne tik jo branduolį, bet ir visą aplink esantį kontroliuojamą metropolį. Šiandien didžiausios šios aglomeracijos formos yra Anglijos Londono rajonas bei Didžiojo Londono administracinė teritorija su savo meru ir asamblėja.

Londonas yra vienas iš svarbiausių finansų bei komercinių centrų pasaulyje. Londono sityje nuolatos gyvena tik apie 11,500 (2011 m. duomenimis) žmonių, bet kasdieną darbui atvyksta virš 300,000 žmonių, kurie daugiausia darbuojasi finansų sektoriuje. Londono sityje veikia daugybės įmonių biurai, vien bankų – daugiau kaip 500. Antras mieste pagal tokią svarbą ir nuo 1987 metų pradėtas perstatyti - yra Canary Wharf rajonas, kuriame dirba apie 105,000 žmonių (2014 m. duomenimis) bei įsikūrę daug didžiausių pasaulio bankų, draudimo, teisinių paslaugų, audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių ir atstovybių.

Taip pat miestas yra įtakingas politikos, mokslo, pramogų, kultūros, prekybos, žiniasklaidos, mados bei meno srityse. Centriniame Londone yra įsikūrę daugiau nei pusės didžiausių Jungtinės Karalystės įmonių, kurios patenka į didžiausiųjų šimtuką (FTSE 100), štabai, kuriuos čia taip pat įsteigė daugiau nei šimtas didžiųjų Europos įmonių. Miestas yra pagrindinė šalyje turistų lankoma vieta, o jų išlaidos kasmet siekia maždaug 15 milijardų svarų. Londone vasaros olimpinės žaidynės vyko 1908, 1948 ir 2012 metais.

Didysis Londonas turi keturis pasaulinius paveldo objektus: Elžbietos bokštą, istorinę Grinvičo gyvenvietę, Karališkuosius botanikos sodus ir teritoriją, kuriai priklauso Vestminsterio rūmai, Vestminsterio vienuolynas ir Šventosios Margaritos bažnyčia. Bekingemo rūmuose reziduoja Monarchas, Dauningo gatvė 10 – Ministras Pirmininkas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Beveik prieš du tūkstantmečius (apie 43–50 m.) miestą įkūrė romėnai, valdant imperatoriui Tiberijui Klaudijui Neronui (4154 m.), ir pavadino jį Londinium. Miestavardžio reikšmė turi kelis aiškinimus; manoma, kad romėnai lotynizavo jau buvusį keltiškąjį vietovės pavadinimą, kildinamą iš asmenvardžio Londinos, turinčio šaknį lond 'laukinis'. Kita teorija šį žodį kildina iš senųjų europiečių kalboje vartoto upėvardžio, kurį vėliau iš jų perėmę keltai. Upėvardžio reikšmė buvusi 'tekanti (plati) upė'.

Nuo IV a. vidurio Londonas buvo svarbus romėnų Britanijos politinis centras, nuo VII a. pr. anglų karalystės sostinė. Nuo XI a. pabaigos – XII a. pradžios jau žinomas kaip oficialioji Anglijos sostinė, nuo 1707 m. – Didžiosios Britanijos.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto vardo kilmė nėra aiški. Nors yra pateikiama įvairių kilmės versijų, tačiau nė viena nėra akivaizdžiai arčiau tiesos. Dažniausiai pateikiamos su keltais susijusios hipotezės, nors neatmestina, kad pavadinimo kilmė siekia ir laikus iki keltų:

  • Lan-din reiškia „tvirtovė prie ežero“;
  • Llwyn-din reiškia „medis (medžiai) prie ežero“;
  • Llong-dinas reiškia „laivų uostas“;
  • londo reiškia „laukinis“ (gali būti nuoroda į tuomet čia gyvenusią gentį).
Londono 1616 metų panorama

Londono klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Londone klimatas švelnus, pagal Kiopeno klimato klasifikaciją – jūrinis. Vasaros mažai lietingos, pakankamai saulėtos, dažnai pasitaiko tvankios su dienos metu išylančia apie 22°C-26°C temperatūra. Perkūnija retas reiškinys, dažniausiai silpna ir panašiai pasitaikanti tiek žiemomis, tiek vasaromis.

Nuvola apps kweather.svg Londono klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 17,2 19,6 24,2 29,2 32,8 35,6 36,7 38,1 35,2 29,6 20,8 17,2 38,1
Vidutinė aukščiausia °C 8,1 8,4 11,3 14,2 17,9 21,0 23,5 23,2 19,9 15,5 11,1 8,3 15,2
Vidutinė žemiausia °C 2,3 2,1 3,9 5,5 8,7 11,7 13,9 13,7 11,4 8,4 4,9 2,7 7,5
Rekordinė žemiausia °C −13,6 −9,5 −7,2 −3,8 −0,4 2,8 6,5 6,7 2,8 −4,6 −6,3 −12,0 −13,6
Krituliai mm 55,2 40,9 41,6 43,7 49,4 45,1 44,5 49,5 49,1 68,5 59,0 55,2 601,7
Duomenys: [1] Climate data for London Heathrow 1981–2010

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pikadėlio aikštė (Piccadilly Circus), 2004 m.
Oksfordo gatvė (Oxford Street), 2006 m. gruodis
Trafalgaro aikštė (Trafalgar Square), 2009 m. birželis

Londono gyventojus sudaro įvairiausių kultūrų ir religijų žmonės, kurie kalba daugiau nei 300 skirtingų kalbų. 2014 m. duomenimis bendra Didžiojo Londono apgyvendinta teritorija yra antra pagal dydį Europos Sąjungoje su 8 538 689 gyventoju, o jį lenkia tik Paryžius, kurio teritorijoje gyvena daugiau nei 12 milijonų gyventojų.

Londono gyventojai
pagal gimimo šalį:
Populiacija
(2011 m.)
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 5 175 677
Indijos vėliava Indija 262 247
Lenkijos vėliava Lenkija 158,300
Airijos vėliava Airija 129 807
Nigerijos vėliava Nigerija 114 718
Pakistano vėliava Pakistanas 112 457
Bangladešo vėliava Bangladešas 109 948
Jamaikos vėliava Jamaika 87 467
Šri Lankos vėliava Šri Lanka 84 542
Prancūzijos vėliava Prancūzija 66 654
Somalio vėliava Somalis 65 333
Kenijos vėliava Kenija 64 212
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 63 920
Ganos vėliava Gana 62 896
Italijos vėliava Italija 62 050
Turkijos vėliava Turkija 59 596
Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika 57 765
Vokietijos vėliava Vokietija 55 476
Australijos vėliava Australija 53 959
Rumunijos vėliava Rumunija 44 848
Filipinų vėliava Filipinai 44 199
Kipro vėliava Kipras 43 428
Portugalijos vėliava Portugalija 41 041
Lietuvos vėliava Lietuva 39 817
Kinijos vėliava Kinija 39 452
Afganistano vėliava Afganistanas 37 680
Irano vėliava Iranas 37 339
Ispanijos vėliava Ispanija 35 880
Ugandos vėliava Uganda 32 136
Brazilijos vėliava Brazilija 31 357
Irako vėliava Irakas 29 789
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija 28 547
Bulgarijos vėliava Bulgarija 27 207
Honkongo vėliava Honkongas 26 453
Mauricijaus vėliava Mauricijus 23 779
Kosovo vėliava Kosovas 21 516
Zimbabvės vėliava Zimbabvė 21 309
Kanados vėliava Kanada 27 288
Malaizijos vėliava Malaizija 21 209
Japonijos vėliava Japonija 20 637

1997–2006 m. Londono užsienyje gimusių žmonių populiacija išaugo nuo 1 630 000 iki 2 288 000 (31 %).[2] Pasak 2007 m. apskaičiavimų, 69 % miesto gyventojų yra baltaodžiai, 14,8 % – azijiečių kilmės, 10,5 % – juodaodžiai, o likę yra maišyti arba priklauso kitoms etninėms grupėms.[3]

2001 m. surašyme 58,2 % Londono gyventojų teigė esą krikščionys, 8,5 % – musulmonai, 4,1 % – hinduistai, 2,1 % – judėjai, 1,5 % – sikhai, 0,8 % – budistai, 0,5 % – kitų religijų atstovai, 15,8 % – be religijos, o likę 8,7 % į klausimą neatsakė.[4]

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Viešojo transporto tinklas yra vienas iš labiausiai išplėtotų pasaulyje. Londono oro erdvė yra judriausia tarp visų pasaulio miestų ir jį aptarnauja 6 orouostai – Getviko, Stanstedo, Lutono, Sautendo ir miesto ribose esantys Londono sičio bei Hitrou oro uostai. Londono Hitrou oro uostas yra užimčiausias oro uostas visoje JK. Taip pat užimčiausias Europos oro uostas ir penktas pasaulyje pagal pervežamų keleivių srauto kiekį. Iš jo vykdomi tiesioginiai (su nutupimais) ar persėdimais tolimi skrydžiai į Rytų ir Pietryčių Aziją (Tokiją, Honkongą, Singapūrą), Šiaurės Amerikos vakarų pakrantės miestus (Los Andželą) bei Australiją (Sidnėjų).

Londone veikia vienas seniausių pasaulyje miesto metro, kurio ilgis 402 kilometrai (įskaitant dalis nutiesta į užmiesčio Esekso, Bakingamšyro, Hartfordšyro grafistes - viso 270 stotys. Nuo 2007 metų veikia Londono viršžeminis geležinkelis, jo ilgis 86 kilometrai su 83 stotelėmis. Nuo 1987 metų rytų Londone kursuoja automatiniai Doklandų lengvieji traukinukai (Docklands Light Railway), jų linijų ilgis 34 kilometrai bei yra 45 stotelės. Nuo 2000 m. gegužės mėnesio vėl atkurta tramvajų linija ir joje veikia 38 stotelės, tarp kurių rieda 24 tramvajai. Dėka gero ir tankaus geležinkelių tinklo, Londonas turi gerą susisiekimą su priemiesčiais bei kitais pagrindiniais šalies miestais, kuriuos jungia šalies geležinkeliai. Mieste yra 366 traukinių stotys, įskaitant du didelius, intensyvaus traukinių judėjimo geležinkelio mazgus – Clapham Junction bei Willesden Junction. Iš Sent Pankras geležinkelio stoties Eurostar traukiniai kursuoja į Paryžių ir Briuselį.

Londone bene vienas geriausių, patogiausių pasaulyje ir su tankiu tinklu autobusų transportas. Mieste daug taksi. Temzės upėje kursuoja keleiviniai ir turistiniai laivai, priklausantys taip vadinamam London River Services, viso yra pastatyti 25 jų terminalai. Nuo 2012 m. birželio 28 d. rytiniame Londone per Temzės upę nutiestos kabelinės gondolos, vadinamos Emirates Air Line.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Per miesto istoriją, Londone surengtos net 3 vasaros Olimpinės žaidynės – 1908 m. Londone vyko IV vasaros olimpinės žaidynės, 1948 m. – XIV vasaros olimpinės žaidynės, ir 2012 m. XXX vasaros olimpinės žaidynės. 2012 m. Londono vasaros Olimpinės žaidynės Lietuvos sportininkams buvo sėkmingiausiomis per visą šalies istoriją[5]. Mieste taip pat 1966 m. vyko VIII pasaulio futbolo čempionatas, o 1996 m. ir X Europos futbolo čempionatas.

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Regbis[taisyti | redaguoti kodą]

  • London Irish RFC
  • London Wasps
  • Saracens Football Club
  • Harlequin Football Club

Kriketas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Marylebone Cricket Club
  • Middlesex County Cricket Club
  • Surrey County Cricket Club

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. en.wikipedia.org / London | Climate data for London Heathrow 1981–2010
  2. „One Third of Londoners born outside Britain“. This is London. Nuoroda tikrinta 2008-06-06. 
  3. neighbourhood.statistics.gov.uk / Resident Population Estimates by Ethnic Group (Percentages), Last Updated: 18 May 2011
  4. „Census 2001 profiles: London“. Office for National Statistics. Nuoroda tikrinta 2008-08-19. 
  5. Londono olimpinės žaidynės Lietuvai – sėkmingiausios istorijoje, DELFI

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuotraukų galerija[taisyti | redaguoti kodą]