Kaimanų Salos
| |||||
| |||||
| Valstybinė kalba | anglų | ||||
| Sostinė | Džordžtaunas | ||||
| Didžiausias miestas | Džordžtaunas | ||||
| Valstybės vadovai | Elžbieta II Martyn Roper Wayne Panton | ||||
| Plotas – Iš viso – % vandens |
264 km² (206) 1,6 % | ||||
| Gyventojų – 2021 – Tankis |
71 100[1] (206) 139,5 žm./km² (63) | ||||
| BVP – Iš viso – BVP gyventojui |
2004 (progn.) 1,391 mlrd. $ (-) 32 300 $ (-) | ||||
| Valiuta | Kaimanų doleris | ||||
| Laiko juosta – Vasaros laikas |
UTC-5 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė |
| ||||
| Valstybinis himnas | Kaimanų Salų himnas | ||||
| Interneto kodas | .ky | ||||
| Šalies tel. kodas | 1-345 | ||||
.svg)
Kaimanų Salos arba Kaimanai[2] – salos Karibų jūroje, Vest Indijoje, priklausančios Jungtinei Karalystei. Administracinis centras – Džordžtaunas. Salos garsėja ofšorinėmis bendrovėmis.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Salos yra 366 km į pietus nuo Kubos, 750 km nuo Meksikos, šalia povandeninio Kaimanų lovio.
Kaimanų salas sudaro 3 neaukštos salos – Kaiman Brakas (38 km²), Mažasis Kaimanas (28,5 km²) ir Didysis Kaimanas (197 km², didžiausia sala). Visos trys salos žemos, susidariusios iš koralinių klinčių, su puikiais paplūdimiais, supamos koralų rifų, kuriuose veisiasi įvairiausi jūrų gyvūnai.
Trečdalis salų teritorijos pelkėtas ir apaugęs mangrovėmis, upių nėra. Kaimanuose auga kokosinės palmės, bananai, mangai ir duonmedžiai. Valstybiniuose ūkiuose maistui auginami jūrų vėžliai, iš jų kiautų ir odos gaminami suvenyrai Kaimanų salas gausiai lankantiems turistams.
Kaiman Brako salos ilgis maždaug 19 km, o plotis 1,6 km. Jūros dugnas aplink salą nusėtas urvais ir gausybe sudužusių laivelių liekanų, todėl nepaprastai domina nardytojus. Mažasis Kaimanas vos 8 km ilgio ir beveik visas paverstas iguanų ir laukinių paukščių draustiniu.
Salų aukštis iki 50 m (Blafo miškas Kaiman Brako saloje).[3]
Klimatas atogrąžų, pasatinis. Vidutinė mėnesio temperatūra 15–30 °C, iškrinta ~1300 mm kritulių.[4] Liūčių laikmetis tęsiasi nuo gegužės iki spalio. Vasaros antroje pusėje praūžia galingi uraganai.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
40 % Kaimanų Salų gyventojų – mišrios kilmės (daugiausia mulatai), 20 % – juodaodžiai, 20 % – baltieji, 20 % – imigrantai.[3] Valstybinė ir plačiausiai vartojama kalba – anglų, paplitusi vietinė kreolinė tarmė. Taip pat vartojamos ispanų, tagalų kalbos, Jamaikos kreolų kalba.
Beveik visi salų gyventojai – krikščionys: 67,8 % – protestantai (Dievo Bažnyčia, Septintosios dienos adventistai, baptistai, presbiterionai, sekmininkai, anglikonai ir kt.), 14,1 % – katalikai; taip pat yra šiek tiek Jehovos liudytojų, judėjų, hinduistų.[3]
Pusė Kaimanų Salų gyventojų įsikūrę sostinėje Džordžtaune. Kitos didesnės gyvenvietės: Vest Bėjus, Boden Taunas, Nort Saidas, Ist Endas (Did. Kaimane).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nerasta jokių archeologinių radinių, kurie liudytų Kaimanų Salas buvus gyvenamas iki 1503 m., kai jas pasiekė Kristupas Kolumbas.[5] Ispanai salyną vadino Vėžlių salomis (Las Tortugas), bet vėliau dėl daugybės kaimanų joms prigijo dabartinis pavadinimas.
1670 m. Madrido sutartimi ispanai salas perleido britams. Ilgą laiką jos buvo negyvenamos, pasitarnavo kaip piratų prieglobstis. Nuo XVIII a. čia pradėjo keltis gyventojai iš Jamaikos, buvę kaperių kapitonai ir įgulų nariai.
1863 m. Kaimanai perduoti Jamaikos kolonijai. 1963 m. Jamaika pasiskelbė nepriklausoma, o Kaimanai liko Didžiosios Britanijos valda. 7 dešimtmetyje įvykdyta mokesčių reforma paskatino spartų bankų ir draudimo bendrovių steigimą, Kaimanų salos tapo vienu didžiausių pasaulio finansų centrų.
Salų gubernatorius atstovauja Didžiajai Britanijai ir valdo Kaimanus sykiu su įstatymų leidybos susirinkimu iš 18 narių, kurių 15 renkami.
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimanų salų ūkio svarbiausios šakos – turizmas ir bankininkystė (veikia per 500 užsienio bankų) – sukuria apie 80 % BVP. Taip pat verčiamasi kokosų, bananų, ryžių, kukurūzų, mangų, daržovių auginimu, galvijų, naminių paukščių, jūrų vėžlių veisimu, žvejyba, krevečių gaudymu. Laivų statybos, statybinių medžiagų, maisto (daugiausia romo) pramonė.
Iš salų išvežami kokoso riešutai, krevetės, omarai, žalieji vėžliai, akvariumų žuvys, vėžlio kiauto dirbiniai. Importuojama apie 90 % suvartojamų maisto produktų, t. p. transporto priemonės, kuras. Daugiausia prekiaujama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Didžiąja Britanija, Olandija, Japonija.[6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ [1]
- ↑ Pasaulio vietovardžiai. Amerika. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Kaimãnai, Kaimãnų Sãlos.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Cayman Islands, The World Factbook, CIA
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 185 psl.
- ↑ Stokes, Anne V.; Keegan, William F. (April 1993). „A SETTLEMENT SURVEY FOR PREHISTORIC ARCHAEOLOGICAL SITES ON GRAND CAYMAN“. Florida Museum of Natural History, Gainesville.
- ↑ Kaimanų salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
| |||||