Ernestas Galvanauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ernestas Galvanauskas
Ernestas-Galvanauskas.jpg
Gimė: 1882 m. lapkričio 20 d.
Rusija Zizonys, Vabalninko valsčius
Mirė: 1967 m. liepos 24 d. (84 metai)
Prancūzija Eks le Benas, Prancūzija
Veikla: inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas
Partija: Lietuvos valstiečių sąjunga
Alma mater: Peterburgo kalnakasybos institutas
Commons-logo.svg Vikiteka: Ernestas GalvanauskasVikiteka

Ernestas Galvanauskas (1882 m. lapkričio 20 d. Zizonyse, Vabalninko valsčius – 1967 m. liepos 24 d. Eks le Bene, Prancūzija) – Lietuvos inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1902 m. baigė Mintaujos gimnaziją, 19021904 m. ir 19061908 m. studijavo Peterburgo kalnakasybos institute. 1912 m. Belgijoje įsigijo kalnų inžinieriaus specialybę, 1913 m. ten pat – elektros inžinieriaus diplomą.

Ernestas Galvanauskas 1920 m.

1905 m. dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose Lietuvoje, Lietuvos valstiečių sąjungos steigėjas. Dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. 1906 m. gyveno Suomijoje. Bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke“, „Vilniaus žiniose“ ir kt. leidiniuose. 1910 m. drauge su kitai lietuviais organizavo informacijos biurą Paryžiuje.[1]

1919 m. paskirtas Lietuvos vyriausybės delegacijos Taikos konferencijoje Paryžiuje nariu. Nuo 1919 m. spalio mėn. iki 1920 m. birželio mėn. – Lietuvos Ministras Pirmininkas, kartu – finansų, prekybos ir pramonės ministras; ministro pareigose iki 1922 m. 1921 m. atstovavo Lietuvai Tautų Sąjungoje. Jo politinio ir diplomatinio talento dėka Lietuvos valstybei pavyko įsitvirtinti tarp kitų Europos valstybių.

Nuo 1922 m. vasario mėn. iki 1924 m. birželio mėn. – vėl Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras. E. Galvanausko ryžto dėka jo vadovaujamas Ministrų kabinetas nutarė 1922 m. vasario 16 d. Kaune atidaryti Lietuvos universitetą.

Vienas iš 1923 m. Klaipėdos sukilimo svarbiausių organizatorių ir rėmėjų, jo vadovaujama Lietuvos vyriausybė parengė krašto prijungimo prie Lietuvos dirvą viduje ir tarptautinėje plotmėje. Atstovavo Lietuvai 1923 m. kovo 24 d. Paryžiuje prasidėjusiose derybose dėl Klaipėdos krašto konvencijos. 19241927 m. Lietuvos atstovas Londone. Po valstybės perversmo pasitraukęs iš šių pareigų, atvyko į Klaipėdą ir atsidėjo visuomeninei bei švietimo veiklai.

1927–1928 m. Klaipėdos uosto valdybos pirmininkas, Klaipėdos mokytojų draugijos pirmininkas, 19341939 m. – jo pastangomis įkurto Prekybos instituto rektorius. Jo rūpesčiu pertvarkyta Klaipėdos medžio pramonė, įkurta Statybos bendrovė aprūpinti butais lietuvių darbininkus. Įkūrė Klaipėdos amatų mokyklą. Buvo „Ryto“ spaustuvės ir leidyklos valdybos narys, pirmasis Klaipėdos dienraščio „Vakarai“ redaktorius. [2]

„Liaudies vyriausybė“ (Ernestas Galvanauskas trečias iš dešinės), 1940 m. birželio 17 d.

1939–1940 m. Lietuvos finansų ministras. Bolševikams okupavus Lietuvą, įėjo į „Liaudies vyriausybę“. Perpratęs bolševikų užmačias, pabėgo į Klaipėdą. 1941 m. nacių ištremtas į Reicho gilumą.

1946 m. pabaigoje Vokietijoje ėmė vadovauti VLIK’o Vykdomajai tarybai. 1947 m. išvyko į Madagaskarą. Čia įsteigė prekybos ir pramonės kursus, juose dėstė, vertėsi amatais. 1963 m. apsigyveno Prancūzijoje. [3][4]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Valstija ir mokesčiai (1909 m.)
  • Pologne et Lithuanie (Lenkija ir Lietuva, prancūzų k., 1923 m.)
  • Atsiminimai (išspausdinta Lietuvoje 1925 m.) ir kt.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Mykolas Sleževičius
Lietuvos ministras pirmininkas
1919 - 1920
Po to:
Kazys Grinius
Prieš tai:
Kazys Grinius
Lietuvos ministras pirmininkas
1922 - 1924
Po to:
Antanas Tumėnas