Steponas Matulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Steponas Matulis (1918 m. vasario 18 d. Svėdasų parapijos Daujočių kaime – 2003 m. birželio 18 d. Notingamo, Didžioji Britanija, palaidotas Notingamo Vilford Hil kapinėse) – Romos katalikų kunigas, MIC, vienuolis marijonas, bažnyčios istorijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Svėdasų ir Užpalių mokyklose. 1934 m. įstojęs į Marijonų vienuoliją, baigė Marijampolės Marijonų gimnaziją. Nuo 1939 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete techniką, filosofiją ir teologiją, vėliau Vokietijos Aištato dvasinėje seminarijoje – filosofiją ir teologiją. Studijas tęsė Popiežiaus šv. Akviniečio universitete. Kunigu įšventintas 1945 m. liepos 21 d. Tais pačiais metais suteiktas teologijos licenciato laipsnis, o 1946 m. jis apgynė teologijos daktaro disertaciją tema „Arkivyskupas Jurgis Matulaitis MIC, apaštalinis vizitatorius Lietuvai 1925-1927“. Romos šv. Grigaliaus universiteto Bažnyčios istorijos fakultete paruošė ir apgynė antrąją daktaro disertaciją „Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, MIC, Marijonų gaivintojas, 1909-1927“.

1953 m. buvo Romos Marijonų generalinio namo naujokyno vedėju, vėliau – kolegijos viršininku. 1957 m. Romoje tapo Marijonų dvasios tėvu. 1958 m. S. Matulis paskirtas Londono lietuvių parapijos rektoriumi, vėliau – ir Europos lietuvių skautų kapelionu. 1961 m. kunigas Matulis atgaivino katalikišką žurnalą „Šaltinis“, daugelį metų jį redagavo. „Šaltinio“ leidykla leido ne tik žurnalą, bet ir knygas krikščioniška tematika. 1965 m. Notingame įkūrė „Židinio“ jaunimo namus, Lietuvių katalikų centrą ir Vilniaus Aušros Vartų Marijos koplyčią, lietuvišką knygyną. Kunigas ne tik dirbo sielovados darbą Didžiosios Britanijos lietuvių tarpe, bet ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: buvo Lietuvių katalikų bendrijos sekretoriumi, Lietuvių Katalikų Mokslo akademijos Istorijos mokslų sekcijos nariu, Londono Sporto komiteto nariu.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius (1998 m.)

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]