Vilniaus Šv. Onos bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°40′59.40″N 25°17′35.70″E / 54.6831667°N 25.29325°E / 54.6831667; 25.29325

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Vilniaus Šv. Onos bažnyčia
St. Anne's Church in Vilnius (Wilno).JPG
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Vilniaus
Savivaldybė Vilniaus miestas
Gyvenvietė Vilnius
Adresas Maironio g. 8-1
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1500 m.
Stilius liepsnotoji gotika
Bažnyčia XIX a. (Zygmunt Vogel (1764-1826))
Šv. Onos bažnyčios varpinė

Vilniaus Šv. Onos bažnyčia stovi Vilniaus senamiestyje, kairiajame Vilnios krante. Pradėta statyti 1495 m.

Pasakojama, kad traukdamasis iš Rusijos, Napoleonas aplankė Vilnių ir susižavėjęs šia bažnyčia pasakė, kad jei galėtų, tai pasiimtų Šv. Onos bažnyčią su savimi į Paryžių.

Bažnyčia naktį.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji Šv. Onos bažnyčia minima 1495 m. Ji stovėjo Gedimino (Pilies) kalno šiaurinėje pašlaitėje ir priklausė pranciškonams.

Šv. Onos ir Barboros bažnyčia[taisyti | redaguoti kodą]

Žygimanto Augusto nurodymu ji 1551 m. nugriauta, toje vietoje pastatyta Šv. Onos ir Barboros vienanavė bažnyčia (Šitos bažnyčios buvo viena po kitos statytos Valdovų rūmų kieme). Manoma, kad jos architektas Džiovanis Činis. Bažnyčia buvo renesansinė. Po Žygimanto Augusto mirties neužbaigta, 1655 m. apgriauta, 1666 m. visai nugriauta. Dabar toje vietoje yra sudėtos buvusių bažnyčių pamatų plokštės.

Dabartinė Šv. Onos bažnyčia[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartinė Šv. Onos bažnyčia prie Bernardinų vienuolyno pastatyta 14951500 m. Jai 1501 m. popiežius Aleksandras VI paskelbė atlaidus. Dailės istoriko D. Kačmažiko teigimu, bažnyčią projektavo ir statė Mykolas Enkingeris.

Pastatyta bažnyčia naudojosi vokiečių ir kitų svetimtaučių katalikų Šv. Martyno brolija. Kilus reformacijai, 1557 m. vyskupas uždraudė jai naudotis bažnyčia. Netrukus brolija iširo, o apie XVII a. pradžią vėl susibūrė. Ji Šv. Onos bažnyčia naudojosi 16071613 m., 17951812 m. ir 18241940 m. Be to, bažnyčia 15011864 m. naudojosi Šv. Onos brolija.

1560 ir 1564 m. bažnyčia degė. Iki 1581 m. rekonstruota dvaro arkivyskupo Dimitrijaus Solikovskio, Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos ir kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis, 1610 m. nukentėjo nuo gaisro. 1613 m. prie presbiterijos šiaurinės pusės pastatyta zakristija. Per karą 1655 m. nuniokota. Po jo nutinkuotas ir išbaltintas bažnyčios vidus, pastatyti barokiniai altoriai.

1747 m. bažnyčia remontuota (vadovavo architektas Jonas Kristupas Glaubicas). 1762 m. nugriautas pietinio fasado prieangis, užmūrytos pagrindinio portalo šoninės arkos. 1794 m., per Vilniaus apšaudymą, bažnyčia apdegė, sienose atsirado plyšių. Apie 1800 m. architektas Mykolas Angelas Šulcas ją restauravo, nutinkavo, o 1802 m. prieš bažnyčią pastatė 3 tarpsnių varpinę.

1812 m. bažnyčia paversta karo sandėliu, medinis inventorius sudegintas, altoriai sudaužyti. Ji suremontuota tik 1824 m. Tiesiant 1870 m. naują gatvę, nugriauta varpinė. Naujos varpinės statybai ir bažnyčios remontui valdžia skyrė 24 406 rb. Pagal Nikolajaus Čiagino projektą 1872 m. pastatyta neogotikinė mūrinė varpinė. XIX a. pabaigoje nusėdo bažnyčios pamatai, sutrūkinėjo ir pasviro sienos.

Kanauninko Jono Laboko rūpesčiu pagal architekto Juzefo Pijušo Dziekonskio ir inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus projektą 19021909 m. bažnyčia restauruota. 1925 m. įkurta parapija. 19601970 m. pagal inžinierės Janinos Bartkienės projektą sutvirtinti yrantys bokštai.

2009–2010 m. perdengtas bažnyčios stogas, sutvirtinti fasado elementai, atstatyti ant šoninių fasadų kontraforsų buvę bokšteliai.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Bažnyčia vėlyvosios gotikos stiliaus, stačiakampio formos, dvibokštė, su trisiene apside. Vienanavė. Presbiterija ir nava dengta tinkliniais skliautais. Prie bažnyčios stovi neogotikinė plytų mūro varpinė. Ją su bažnyčia jungia plytų mūro tvora.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Vilniaus Šv. Onos bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka