Mikalojus Daukša
 |
|
|---|---|
 |
|
| Gimė: | ~ 1527 ar 1538 m. Babėnuose |
| Mirė: | 1613 m. vasario 16 d. Varniuose |
Mikalojus Daukša (g. apie 1527 ar 1538 m. Babėnuose – 1613 m. vasario 16 d. Varniuose) – kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Spėjama, kad mokėsi viename iš V. Europos universitetų. Buvo Krakių klebonas (1570–1572 m.), Žemaičių kapitulos kanauninkas (1572–1585 m.) bei oficiolas (1585–1592 m.). Nuo 1592 m. kunigavo Betygaloje. Žemaičių vyskupijos administratorius (1609–1610 m.). Mokėjo kelias kalbas, turėjo biblioteką, skelbė kontrreformacijos ir renesansinio humanizmo idėjas.
Vilniuje iš lenkų kalbos išvertė J. Ledesmos katekizmą, parašė jo pratarmę. Tai – pirmoji LDK parengta ir 1595 m. išleista lietuviška knyga – „Katekizmas“. Jos egzempliorius saugomas VU bibliotekoje.
M. Daukšos kūriniai pasižymi savitu stiliumi, turtinga kalba, juose pradėti vartoti lietuviški naujadarai (mokytojas, valia, įkvėpimas, išmintis ir kiti). 1599 m. išleido J. Wujeko postilės vertimą. M. Daukšos „Postilėje“ parašė lenkišką pratarmę, kurioje kreipėsi į Lietuvos visuomenę, skatindamas kurti raštiją lietuvių kalbai. Pratarmėje reiškiama naujųjų laikų tautos suverenumo samprata, aukštinama gimtoji kalba, pabrėžiama jos svarba tautai ir valstybei.[1]
[taisyti] Kūriniai
- Katechizmas, arba Mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus, 1595, Vilnius.
- Postilla Catholica (Postilė), 1599, Vilnius.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Vytautas Vanagas. Mikalojus Daukša. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 532 psl.
[taisyti] Nuorodos
- Apie M. Daukšą (Žemaičių vyskupystės muziejus)
