Verkių regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Verkiu regioninis parkas.png
Verkių regioninis parkas
IUCN Kategorija V (saugomas kraištovaizdis)
Šventosios Trejybės bažnyčia
Šventosios Trejybės bažnyčia
Vieta: Vilnius, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Verkių regioninis parkas vietą.
Verkių regioninis parkas
Koordinatės: 54°47′0″N 25°19′0″E / 54.78333°N 25.31667°E / 54.78333; 25.31667Koordinatės: 54°47′0″N 25°19′0″E / 54.78333°N 25.31667°E / 54.78333; 25.31667
Plotas: 27 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Commons-logo.svg Vikiteka: Verkių regioninis parkasVikiteka

Verkių regioninis parkas – regioninis parkas Vilniuje, dešiniajame Neries krante. Parko plotas apie 2700 ha, miškai užima 77 proc. teritorijos. Parkas įkurtas 1992 m. siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų gamtinius ir Verkių (visų pirma dvaro ansamblio), Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus. Yra Verkių kraštovaizdžio ir architektūros draustinis, Ežerėlių geomorfologinis draustinis.

Gamtos vertybės[taisyti | redaguoti kodą]

Balsio ežeras pavasarį
Šaltinis, trykštantis Verkių parke
Daugiakamienė eglė Kalvarijų kryžiaus kelio pašonėje

Unikalus kraštovaizdžio kompleksas – gilūs Žaliųjų ežerų dubakloniai. Balsio ežero vandenys išsiskiria neįprasta spalva, mišriais miškais apaugusiuose jo šlaituose susitelkusios daugelio plačialapių miškų ir kitų retųjų augalų radimvietės. Vaizdingi ne tik miškingi Neries slėnio šlaitai, bet ir Turniškių, Riešės, Verkės ir Baltupio (Cedrono) upelių paslėniai. Labai savitas ir keistas Riešės upelis, įtekėjęs į Gulbino ežerą, tuoj pat iš jo išteka ir, geroką atkarpą pavingiavęs per lankas bei miškus, pasidalija į du upelius.

Žalieji ežerai telkšo labai giliuose, ilguose stačiašlaičiuose duburiuose. Labai įdomi jų savybė – ryškiai žalia spalva. Taip yra dėl didelio karbonatų kiekio požeminiame vandenyje, kuriuo maitinami Žalieji ežerai. Ypač įdomus yra Balsio ežeras, kurio statūs, miškingi krantai iškilę virš vandens iki 40 m, beveik tiek pat nusileidžia ir po vandeniu, tiesiog smigdami žemyn.

Parke rasta apie 870 rūšių sumedėjusių ir žolinių augalų, 33 iš jų yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Prie Žaliųjų ežerų aptikta net 815 augalų rūšių. Čia auga reto grožio miškinė lelija. Parke įrengtas paukščių stebėjimo ornitologinis takas.

Kultūros paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Mokslininku rumai.jpg
Trinapolio bažnyčia

Vienas vertingiausių Lietuvoje – Verkių rūmų architektūros ansamblis su kraštovaizdžio parku, senųjų tvenkinių sistema. Savitas Kalvarijų kompleksas – Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir Europoje neturintis analogų kryžiaus kelias, Trinapolio vienuolyno ansamblis, istoriškai susiklosčiusių kelių trasos. Įdomus senasis Verkių popieriaus fabrikas.

Laisvalaikis ir pramogos[taisyti | redaguoti kodą]

Prie Žaliųjų ežerų yra puikios sąlygos maudytis ir irstytis valtimis, kurios čia ir nuomojamos. Pažintinės kelionės rekomenduojamos Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio takais, Verkių ornitologiniu taku, Verkių parko ansamblio bei jo apylinkių takais bei unikaliu Kryžiaus keliu ir jo atkarpomis. Tvenkiniuose organizuojama žvejyba. Renginių metu galima pajodinėti senųjų Verkių arklidžių žirgais.

Žalieji ežerai yra labai populiarūs: vasarą juose apsilanko šimtai ar net tūkstančiai lankytojų. Parko direkcija kartu su Riešės žirgynu organizuoja įvairius pramoginius renginius.

Verkių Kalvarija – kraštovaizdžio tipo Kryžiaus kelias. Kaip ir senovėje per religines šventes maldininkai čia suvažiuoja ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių. Parke kasmet švenčiamos Joninės.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]