Gardinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gardinas
brus. Гродна, rus. Гродно
   Coat of Arms of Hrodna, Belarus.png      Flag of Hrodna.jpg   
Grodno katedra.jpg
Gardino jėzuitų katedra

Gardinas
53°40′0″N 23°50′0″E / 53.66667°N 23.83333°E / 53.66667; 23.83333 (Gardinas)Koordinatės: 53°40′0″N 23°50′0″E / 53.66667°N 23.83333°E / 53.66667; 23.83333 (Gardinas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas: Gardino rajonas
Įkūrimo data: 1128
Gyventojų (2008): 349 700
Commons-logo.svg Vikiteka: GardinasVikiteka
Kirčiavimas: Gar̃dinas

Gar̃dinas – miestas šiaurės vakarų Baltarusijoje, netoli sienos su Lenkija ir Lietuva, prie Nemuno upės; srities ir rajono centras.

Išvystyta chemijos ir lengvoji pramonė; veikia kelios aukštosios mokyklos. Mieste išlikusi XII a. statyta Koložos cerkvė, Stepono Batoro iki 1580 m. perstatytos Senosios Vytauto pilies griuvėsiai, XVIII a. statyta Gardino Naujoji pilis, daugelis kitų architektūros paminklų.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Nemunas teka per miesto centrą ir dalija jį į dvi dalis, jas jungia 3 automobilių ir 2 geležinkelio tiltai. Per istorinį miesto centrą teka Nemuno intakai Gorodničianka ir Jurisdika, o miesto pakraščiuose įteka Lasosna ir Zarnica.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gardino teatras
Gardinas 1575 m.
N.Orda. Katalikų bažnyčia
Radvilų rūmai
Geležinkelio tiltas per Nemuną 1915 metais
Gardinas apie 1935 m.


Įkurtas XII a. II pusėje į jotvingių kraštą besiveržiančių volynėnų (anot romantizuotos versijos – X a. pab. Rusios didžiojo kunigaikščio Vladimiro), Gardinas išgyveno gana neramią istoriją: 1241 m. jį nusiaubė totoriai, 1284, 1391 ir kitais metais – kryžiuočiai. XII a. pab. ar ~1241 m. miestas atiteko LDK. Traidenio valdymo laikais Gardine įsikūrė nemažai jotvingių ir prūsų; XIV a. II pusėje jame kaip Gardino dalinis kunigaikštis kurį laiką rezidavo Vytautas (apie XIV a. pab. jo nurodymu buvo perstatyta tikriausiai dar Vytenio valdymo laikais statyta Senoji Gardino pilis), vėliau – ir daugelis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių.

Apie 1391 m. Gardinui buvo suteiktos apribotos, o 1496 m. – jau pilnos Magdeburgo miesto teisės. Pirmoji medinė katalikiška bažnyčia Gardine pastatyta XIV a. pab.; ~1584-1587 m. jos vietoje greičiausiai Stepono Batoro iniciatyva sumūryta renesansinė Gardino parapijos bažnyčia (vad. „Vytauto bažnyčia“) 1961 m. Gardino m. vykdomojo komiteto sprendimu buvo susprogdinta. Pirmas didelis medinis tiltas per Nemuną Gardine (Senasis tiltas) buvo pastatytas XVI a. antrojoje pusėje ir buvo pavaizduotas Matiso Ciundto (Matthias Zündt) graviūroje pagal amžininko Hanso Adelhauzerio 1568 m. piešinius.[1]

Steponas Batoras Gardiną pavertė svarbiausia savo rezidencija (čia jis ir mirė). Jo valdymo laikotarpiu mieste telkėsi įvairiausių konfesijų atstovai,– greta stačiatikių ir katalikų gyveno nemažai judėjų, kalvinistų, musulmonų ir kitų religijų išpažinėjų.

1673 m. Lenkijos ir Lietuvos seimo priimtu įstatymu nustačius, kad kas trečias Abiejų Tautų Respublikos seimas turi rinktis Gardine, netrukus Gardinas tapo antrąja Abiejų Tautų Respublikos sostine (greta Varšuvos), o XVIII a. II pusėje – ir svarbiausiu LDK ūkio bei kultūros centru. 1737–1751 m. mieste buvo pastatyti Lenkijos ir Lietuvos valdovų rūmai – vad. Naujoji pilis.

XVIII a. pabaigoje į Gardiną iš Vilniaus perkeltas LDK vyriausiasis tribunolas.

1793 m. Gardine susirinkęs vad. Nebylusis seimas atmetė gegužės 3-iosios konstituciją ir pripažino Abiejų Tautų Respublikos antrąjį padalijimą.

Po 1795 m. įvykusio Abiejų Tautų Respublikos trečiojo padalijimo miestą valdė carinė Rusija. 19181919 m. Gardinas priklausė Lietuvai (jai šį miestą 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi pripažino ir Sovietų Rusija), 1919–1939 m. jis buvo okupuotas Lenkijos, 1939 m. atiteko SSRS (Baltarusijos SSR), o nuo 1991 m. priklauso Baltarusijos Respublikai.

XIX a. pabaigoje pro miestą buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelis.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]