Geležinio Vilko legenda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vilniaus įkūrimo legenda byloja, kad medžiodamas kunigaikštis Gediminas apsistojo nakvynei vietoje, kur dabar stovi Vilnius. Naktį jis susapnavo sapną, kuriame ant aukšto kalno staugė geležinis vilkas. Ryte kunigaikščio krivių krivaitis Lizdeika išaiškino, kad sapnas reiškia, jog šioje vietoje iškils miestas, garsas apie jį plačiai pasklis. Tuomet upių santakoje buvo supiltas piliakalnis ir pastatyta pilis.

Vilkas Vilniaus miesto įkūrimo legendoje kartais asocijuojamas su Kapitolijaus vilke, išmaitinusia Romos įkūrėjus Remą ir Romulą, tačiau genetinis šių legendų ryšys yra abejotinas, kadangi „vilkiškos“ Vilniaus ir paties kunigaikščio Gedimino šaknys susijusios su lietuvišku kontekstu (vienas iš Gedimino protėvių rusų metraščiuose vadinamas Vilku).

Vilko motyvas glaudžiai susijęs su Vilniumi ir jo apylinkėmis. Dar XX a. pradžioje egzistavo su Vilkpėdės pavadinimu susijęs padavimas apie akmenį su vilko pėdos atspaudu. Rusų mokslininkas Vladimiras Toporovas yra atkreipęs dėmesį, kad toponimai ir hidronimai su šaknimi Vilk – itin paplitę rytinėje Lietuvos dalyje (Vilkabrastis, Vilkaraistis, Vilkeliškės, Vilkinė, Vilkiškės).

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Toporov V., „Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai“, V., 1989 m.