Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°40′39.50″N 25°17′19.55″E / 54.6776389°N 25.2887639°E / 54.6776389; 25.2887639

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia
Church of St. Casimir in Vilnius (Wilno).JPG
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Vilniaus
Savivaldybė Vilniaus miestas
Gyvenvietė Vilnius
Adresas Didžioji g. 34
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1618 m.
Stilius barokas

Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia stovi Vilniaus senamiestyje. Pamaldos vyksta lietuvių ir rusų kalbomis. Tai pirmoji ir seniausia barokinė bažnyčia Vilniuje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Jėzuitų ordino ir šv. Kazimiero giminaičio Zigmanto Vazos rūpesčiu 1604 m. pradėta statyti bažnyčia. Manoma, kad pagal architekto Džovanio Marijos Bernardonio projektą, parengtą Romos Jėzaus bažnyčios, pastatytos 1575 m., pavyzdžiu. Apie 1606 m. pastatyta laikina. Mūrinės bažnyčios statybai kurį laiką vadovavo architektai Jonas Prochorovičius ir Povilas Bokša. Statomą bažnyčią 1610 m. apgadino gaisras. Prie bažnyčios 1615 m. pastatytas kolegiumas – vyresniųjų vienuolių namas, vėliau – kiti vienuolyno pastatai.

1618 m. pastatyta bažnyčia (architektas Jonas Frankevičius). Nuo 1630 m. veikė giedotojų brolija-mokykla. Bažnyčią ir vienuolyną 1655 m. gerokai apgriovė Rusijos kariuomenė. Vėliau atnaujinti. 1706 m. ji ir vienuolynas degė. Jų atstatymui ir rekonstrukcijai kurį laiką vadovavo architektas Tomas Žebrauskas. Iki 1755 m. ant bažnyčios bokštų užstatyti šalmai ir žibintai, įrengtas puošnus didysis altorius. Bažnyčiai skulptūras sukūrė Jonas Kyrneris, kupolo ir fasado sienų tapybą – Juozapas Frydrichas Obstas.

1773 m. uždarius jėzuitų ordiną, bažnyčia 1777 m. atiduota kunigams emeritams, 1799 m. tapo parapine. 17991814 m. ją administravo vienuoliai – reguliarieji atgailos kanauninkai, o vėliau misionieriai. Prancūzijos kariuomenė 1812 m. sunaikino altorius, paveikslus, suolus, klausyklas. 1814 m. bažnyčia restauruota, 1832 m. uždaryta. Ji 18361840 m. vadovaujant architektui Tomui Tišeckiui pertvarkyta į cerkvę.

18641868 m. pagal architekto Nikolajaus Čiagino projektą rekonstruota į Šv. Mikalojaus soborą: pažeminti bokštai, vietoj frontono pastatytas vidurinis bokštas, jie ir kupolas uždengti svogūno formos šalmais. Viduje sunaikintos evangelijų tematikos freskos, pašalintos barokinės skulptūros. Apie 1867 m. nugriauta mūrinė tvora su puošniais vartais.

1915 m. cerkvė paversta Vokietijos kariuomenės Vilniaus įgulos evangelikų liuteronų bažnyčia. 1917 m. vokiečių kariuomenės katalikų kapeliono jėzuito Mukermano pastangomis bažnyčia grąžinta katalikams. 1919 m. kovo mėn. tikintieji bažnyčioje gynė kunigą Mukermaną nuo bolševikų, norėjusių jį suimti.

Bažnyčia 1917 m.
Pagrindinis altorius
1942 m. atstatytas bokštas

Trečią gynimo parą raudonarmiečiai įsiveržė į šventovę, išplėšė kunigą iš jį saugojusių katalikų ir išvežė iš Vilniaus. 1922 m. bažnyčia perduota lenkams jėzuitams. 1925 m. pagal architekto Jano Borovskio projektą restauruota. 1942 m. pagal architekto Jono Muloko projektą vietoj svogūninių šalmų atstatyta Jogailaičių karūna.

1944 m. apdegė pagrindinis fasadas ir bokštai. Po karo bažnyčią perėmė lietuviai jėzuitai, 1949 m. iš jų atimta ir uždaryta. Bažnyčia 19551957 m. restauruota pagal architekto Sigito Lasavicko, 19651966 m. – pagal Aldonos Švabauskienės projektą. 1966 m. įrengtas Ateizmo muziejus.

1988 m. spalį grąžinta tikintiesiems, pradėta remontuoti. 1990 m. bažnyčia grąžinta jėzuitams. 1991 m. kovo 3 d. pašventinta. 2003 m. prof. Leopoldo Digrio rūpesčiu sumontuoti „Oberlinger“ (Vokietija) firmos trijų manualų, 45 balsų mechaniniai vargonai.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji barokinė Vilniaus bažnyčia turi gotikos, renesanso elementų, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė, bazilikinė, trinavė, su kupolu. Joje šešios koplyčios, trys altoriai. Po šoninėmis navomis ir zakristija yra rūsiai.


Commons-logo.svg Vikiteka: Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka