Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – vidinės nuorodos
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Vikipedijos projekte.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
VGTUlogo.jpg
ŠūkisSapere Aude
Įkurtas1956 m.
TipasValstybinis
RektoriusAlfonsas Daniūnas
Fakultetai10
VietaVilnius, Lietuva
Svetainėvgtu.lt
VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas
VGTU Saulėtekio rūmai
Rugsėjo pirmosios šventė
VGTU biblioteka
VGTU Mechanikos fakultetas
VGTU Elektronikos fakultetas
VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas
VGTU Architektūros fakultetas
VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centras
VGTU bendrabučiai

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU)inovatyvus Lietuvos universitetas, ugdantis kūrybiškus aukštos kvalifikacijos specialistus. Universitetas lyderiauja technologinių mokslų srityje ir užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai vykdomi 14 institutų, 2 mokslo ir 4 mokymo centruose, 33 laboratorijose. VGTU veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras ir didžiausia Lietuvoje Mobiliųjų aplikacijų laboratorija. Turėdamas daugiau kaip 400 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes ir pirmauja Lietuvoje pagal užsienyje studijuojančių studentų, išvykusių pagal „Erasmus“ mainų programą, skaičių.

15 procentų VGTU studijų programų dėstoma anglų kalba, kasmet į universitetą pagal mainų programas arba pilnoms studijoms atvyksta apie 700 studentų iš užsienio. VGTU – pirmasis universitetas Lietuvoje pradėjęs mokyti inžinerinių specialybių nuotoliniu būdu.

75 procentus visų VGTU studijų programų sudaro technologijos mokslai. Kitos studijų kryptys – fiziniai, socialiniai, humanitariniai mokslai ir menai. Tarptautinio universitetų reitingo „2013–2014 QS World University Rankings” duomenimis, VGTU patenka tarp 4 proc. geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas – tai:

  • Beveik 69.000 absolventų per daugiau nei 55 veiklos metus
  • Daugiau nei 11.000 studentų
  • 10 fakultetų
  • 14 mokslo institutų, 2 mokslo ir 4 mokymo centrai, 33 tyrimų laboratorijos
  • 970 akademinio personalo darbuotojų
  • Daugiau nei 100 studijų programų bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros pakopose
  • Daugiau nei 310 verslo partnerių visoje Lietuvoje
  • Daugiau nei 410 aukštojo mokslo institucijų partnerių

VGTU kasmet organizuoja daugiau nei 30 nacionalinių bei tarptautinių mokslinių konferencijų, leidžia daugiau nei 20 mokslinių žurnalų – 12 jų leidžiami bendradarbiaujant su pasaulinio lygio leidykla „Taylor&Francis“. Prioritetinės VGTU mokslinių tyrimų kryptys: darnioji statyba, aplinkos ir energijos technologijos, darnusis transportas, mechatronika, informacinės ir komunikacinės technologijos, technologijų vadyba ir ekonomika, fundamentiniai medžiagų ir procesų tyrimai.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Fakultetai:

Institutai:

  • Aplinkos apsaugos institutas[1]
  • Architektūros institutas
  • Geodezijos institutas[2]
  • Inovacinis specialiųjų konstrukcijų ir statinių mokslo institutas „Kompozitas“[3]
  • Išmaniųjų pastatų technologijų mokslo institutas
  • Kelių tyrimų institutas[4]
  • Statybinių medžiagų ir gaminių mokslo institutas
  • Stiprių magnetinių laukų institutas
  • Taikomosios informatikos institutas
  • Telekomunikacijų mokslo institutas
  • Teritorijų planavimo mokslo institutas[5]
  • Termoizoliacijos mokslo institutas
  • Transporto institutas

Mokslo ir mokymo centrai:

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1956 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas Kauno politechnikos instituto vakarinio fakulteto Vilniaus vakarinis skyrius, tai laikytina aukštosios technikos mokyklos Vilniuje pradžia. Skyriaus dekanu buvo paskirtas chemikas docentas Jeronimas Kudaba. Studijas pradėjo 75 studentai.
  • 1960 m. liepos 1 d. KPI Vilniaus skyrius perorganizuotas į KPI Vilniaus vakarinį fakultetą. A. Čyras tapo fakulteto dekanu. Fakultete buvo Statybos, Elektrotechnikos ir Taikomosios mechanikos katedros. Jame mokėsi 514 studentų.
  • 1961 m. liepos 6 d. KPI Vilniaus vakarinis fakultetas perorganizuotas į KPI Vilniaus filialą su dviem skyriais: dieniniu ir vakariniu. A. Čyras tapo KPI Vilniaus filialo prorektoriumi. Filiale buvo įsteigti 2 fakultetai: Prietaisų gamybos ir Mechaninės technologijos.
  • 1964 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti KPI Vilniaus filialo Statybos ekonomikos fakultetas.
  • 1968 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas KPI Vilniaus filialo Miestų statybos fakultetas.
  • 1969 m. rugpjūčio 1 d. KPI Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Tuo metu veikė 4 fakultetai, 26 katedros, o jose dirbo 290 dėstytojų. Studijavo 3451 studentas.
  • 1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nutarimu Vilniaus inžinerinis statybos institutas tapo Vilniaus technikos universitetu (VTU).
  • 1996 m. rugpjūčio 22 d. LR vyriausybė nutarė suteikti Vilniaus technikos universitetui LDK Gedimino vardą ir toliau vadinti Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
  • 1997 m. spalį VGTU priimtas į Pasaulio universitetų asociaciją.
  • 2000 m. buvo įsteigta VGTU Taryba.
  • 2004 m. vasario 4d. buvo įsteigas Absolventų ir bičiulių klubas.
  • 2006 m. atšvęstas Vilniaus Gedimino technikos universiteto veiklos penkiasdešimtmetis.
  • 2010 m. lapkričio 6d. įvyko pirmasis VISI – VGTU absolventų kongresas, kurio metu susitiko visų kartų Universiteto absolventai.
  • 2011 m. kovo 15 d. LR Seimas patvirtino naująjį VGTU statutą. VGTU pertvarkytas iš valstybės biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.

Rektoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Rektoratas[taisyti | redaguoti kodą]

Senatas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]