Gedimino laiškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gediminas, Lietuvos didysis kunigaikštis
2008 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas Gedimino laiškams

Yra išlikę 6 iššifruoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai, parašyti 13231324 metais. Šie laiškai yra vieni iš pirmų išlikusių dokumentų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Kadangi jie buvo siųsti Vakarų Europai, popiežiui, prekiautojams, ir amatininkams, jie buvo parašyti lotynų kalba.

Pirmas laiškas buvo parašytas Popiežiui Jonui XXII. Čia Gediminas tvirtino, kad Kryžiuočių Riteriai puola ne katalikiško tikėjimo tikslais. Jie padaro daug žalos žemei ir žmonėms keldami pasipriešinimą. Gediminas mini daug nusikaltimų ir žalos, padarytos riterių: pavyzdžiui, jis tvirtina, kad Vytenis nusiuntė laišką pranciškonų vienuoliams, prašydamas dviejų brolių, kurie galėtų atvykti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir rūpintis bažnyčia. Kai Kryžiuočių Riteriai perskaitė laišką, jie nusiuntė savo kariuomenę ir sunaikino bažnyčią. Paskutiniame sakinyje Gediminas žada priimti Krikščionybę ir paklusti popiežiui, kad riteriai negalėtų daryti daugiau žalos.

Antras laiškas buvo parašytas 1323 m. sausio 25-ąją Liubekui, Sundui, Brėmenui, Magdeburgui, Kelnui ir kitiems miestams. Gediminas aiškina, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra labai tolerantiška Krikščionims ir tiktai Kryžiuočių Riterių padaryta žala, trukdo krikštui. Taip pat, jis sako, kad nusiuntė laišką popiežiui ir ketina pasikrikštyti katalikiškoje ceremonijoje. Gediminas kviečia riterius, ginklanešius, prekiautojus, gydytojus, kalvius, račius, batsiuvius, kailiadirbius, malūnininkus, ir kitus atvykti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir užsiimti prekyba ir tikėjimu be jokių apribojimų. Valstiečiams pažada, kad jie gali dirbti savo žemę dešimt metų ir nemokėti jokių mokesčių. Prekiautojai taip pat atleidžiami nuo bet kokių muitų ar mokesčių. Tačiau, šis laiškas yra žinomas todėl, kad jame pirmą kartą minimas Vilnius. Todėl manoma, kad 1323 yra Vilniaus įkūrimo metai, ir manoma, kad Gediminas yra įkūrėjas net nepaisant to, kad aišku, jog miestas buvęs jau daug anksčiau nei gyveno Gediminas. Taip pat, Vilnius yra nedviprasmiškai minimas kaip sostinė.

Trečias laiškas skiriamas Liubeko, Rostoko, Sundo, Greifsvaldo, Ščecino, Gotlando miestams buvo parašytas 1323 m. gegužės 26-ąją. Iš esmės jis kartoja antrą laišką. Jis prašo įvairių amatininkų (amatų sąrašas buvo išplėstas), kad atvyktų į Lietuvą ir verstųsi prekyba. Jame rašoma, kad kunigaikštystėje yra trys bažnyčios: dvi Pranciškonų (Vilniuje ir Naugarduke) ir viena Dominikonų. Kiekvienas gali jomis naudotis.

Ketvirtas ir penktas laiškai buvo taip pat parašyti 1323 m. gegužės 26-ąją ir buvo kreiptasi į Pranciškonų ir Dominikonų ordinus. Gediminas, laukdamas krikšto, kviečia dvasininkus ir vienuolius atvykti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Jis taip pat prašo skleisti žodį amatininkams, kad jie yra laukiami Lietuvoje. Laiške Dominikonams, Gediminas mini, kad jo antspaudas buvo sudegintas Kryžiuočių Riterių.

Paskutinis išlikęs laiškas buvo parašytas 1324 m. rugsėjo 22-ąją ir buvo kreiptasi į Tartu ir Erzelio vyskupus, Talino žemės vadovą ir Rygos valdovus. Gediminas praneša, kad Kryžiuočių Ordinas pažeidžia taikos sutartį, pasirašytą anksčiau. Riteriai puola pasienio rajonus, žudo gyventojus ir ima visą jų turtą. Daug pasiuntinių buvo sulaikyta ir užmušta. Gediminas prašo pagalbos, teikiamos pagal sutartį.