Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilniaus „Žalgiris“ – Lietuvos futbolo klubas iš Vilniaus. Klubo spalvos – žalia ir balta.
Klubas pavadintas
Žalgirio mūšiui – pergalei prieš Ordiną – atminti. Šis lietuvių tautai svarbus motyvas atsirado tik
1962 m. – iki tol komanda vadinosi sovietiniais motyvais („Dinamo“ ir „Spartakas“).
1946 m. SSRS III grupės 4 zonos varžybose rungtyniavo LTSR rinktinė (vienintelė tarp klubų komandų), sudaryta iš Kauno „Spartako“ ir Kauno „Dinamo“ komandų. Pirmąsias rungtynes ji žaidė Kaune prieš Stroitel Moskva (1:1), ją treniravo prancūzas Emilis Pastoras, žaidė A. Mališka, Dizmondas Ilgūnas, J. Šlyžius, Zenonas Ganusauskas, P. Štriupkus, Bronius Galvičius, Jonas Zienius, M. Baltrimavičius, Stasys Penkauskas, Steponas Petraitis, Viktoras Kučinskas. Vėliau joje žaidė ir kiti tarpukario Lietuvos rinktinės žaidėjai – Stasys Skalskis, Henrikas Kersnauskas, Vladas Dzindziliauskas, V. Saunoris. Tais metais komanda RTFSR Vakarų zonos pirmenybėse užėmė 4-ąją vietą. LTSR jaunių rinktinė laimėjo 1946 ir 1947 m. SSRS pirmenybes [1] Po metų komanda pervadinta „Dinamo“, perkelta į Vilnių [2] ir tai laikoma „Žalgirio“ klubo istorine pradžia.
Klubas buvo įkurtas 1947 m. Vieną sezoną Vilniaus ekipa vadinosi „Dinamo“ vardu, o nuo 1948 iki 1961 m. – „Spartaku“, o nuo 1962 m. – „Žalgiriu“. 1947–1989 m. klubas dalyvavo SSRS čempionatuose. 1953 m. ekipa pirmą kartą rungtyniavo aukščiausiajame SSRS divizione. Sėkmingiausiai SSRS čempionate „Žalgiriui“ susiklostė 1987 m. sezonas, kuriame vilniečiai iškovojo bronzos medalius, į priekį praleidę tik Maskvos „Spartaką“ ir Dnepropetrovsko „Dneprą“.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, „Žalgiris“ persikėlė rungtyniauti į Lietuvos pirmenybes. 1990 m. kovo 9 d. komanda dar spėjo sužaisti vienerias TSRS aukščiausiojos lygos pirmenybių rungtynes prieš Cernomorec Odessa (0:1). Per 1990 m. iš klubo pasitraukė beveik visi pajėgiausi žaidėjai (liko tik Valdemaras Martinkėnas ir Gintautas Kvitkauskas, 1991 m. žaidė ir Virginijus Baltušnikas), klubas nelaimėjo nei pirmenybių, nei taurės. Tačiau „Žalgiris“ iškovojo Lietuvos čempionų titulus 1991, 1992 ir 1997 m., taip pat penkis kartus laimėjo LFF taurę.
2008 m. klubą ištiko finansinė krizė, jos vadovui išvykus į Rusiją ir nepadengus skolų. Komanda žaidė negaudama algų ir metų pabaigoje klubą buvo ant išnykimo slenksčio. Tačiau 2009 m. komandos žaidėjai, treneriai ir „Pietų IV“ sirgaliai, siekdami išsaugoti „Žalgirio“ vardą, atsiskyrė nuo FK „Žalgiris“ ir 2009 m. vasario 23 d. įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“. [3] Nors 2009 m. žalgiriečiai I lygoje liko priešpaskutiniai (6-oji vieta), padidėjus A lygos komandų skaičiui 2010 m. klubas buvo priimtas į aukščiausią šalies futbolo divizioną.
2010 m. sezone A lygoje Vilniaus „Žalgiris“ iškovojo bronzos medalius. Paskutiniame ture norint iškovoti sidabrą reikėjo nugalėti tiesioginius konkurentus dėl 2-osios vietos Marijampolės „Sūduvos“ komandą, tačiau buvo sužaista lygiosiomis 0:0[4]. Rezultatyviausiu komandos žaidėju tapo Artūras Jeršovas, per sezoną A lygoje pasižymėjęs 11 kartų. 2010 m. sezone komanda pripažinta korektiškiausia A lygoje.[5]
2011 m. sezoną komanda pasitiko su nauju treneriu, juo tapo, Lietuvos jaunimo rinktinės treneris ir nacionalinės Lietuvos rinktinės trenerio asistentas, Vitalijus Stankevičius.[6]. Tarpsezoniu komanda neteko savo lyderio Pavelo Komolovo, kuris buvo išnuomotas Belchatuvo GKS, taip pat atsisakė kai kurių veteranų ir komandoje nepritapusių legionierių paslaugų[7], tačiau buvo išlaikytas komandos branduolys ir pasirašyti kontraktai su dešimčia naujokų.[8]. Komanda dar likus trimis turams iki čempionato pabaigos turėjo teorinių galimybių pakovoti su Panevėžio „Ekrano“ komanda dėl čempionų titulo, tačiau pralaimėjimas Marijampolės „Sūduvos“ ekipai leido užimti tik antrąją vietą A lygoje. Rezultatyviausiu tiek komandos, tiek ir visos A lygos žaidėju tapo Deividas Matulevičius įmušęs 19 įvarčių.
2012 m. sezoną komanda ir vėl pradėjo su nauju treneriu, juo tapo specialistas iš Kroatijos Damiras Petravičius[9]. Komanda atsisakė kai kurių veteranų paslaugų[10], taip pat išvyko nepritapę legionieriai. Rezultatyviausias praeito sezono žaidėjas, Deividas Matulevičius, buvo išnuomotas Lenkijos KS Cracovia Kraków komandai. Komandą papildė dešimt naujų žaidėjų tarp kurių žymiausias, buvęs Edinburgo „Hearts“ puolėjas, Kalumas Eliotas.[11]. Po Krokuvoje praleisto pusmečio D.Matulevičius grįžo į Vilnių. Iš Lenkijos aukščiausiosios lygos iškritusi „Cracovia“ prarado teisę įsigyti 23 metų puolėją iš Lietuvos. [12] 2011/12 metų sezono LFF taurės finale Vilniaus MFD „Žalgiris" po 11 metrų baudinių serijos nugalėjo titulą gynusį Panevėžio „Ekraną" ir po devynerių metų pertraukos iškovojo šį trofėjų. Pagrindinis dvikovos laikas ir pratęsimas baigėsi lygiosiomis 0:0. [13] Po nesėkmės Europos lygos atrankos kovose su VfB Admira Wacker Mödling klubu iš Austrijos, kuriam buvo pralaimėta bendru rezultatu 2:6, Žalgiryje pasikeitė treneris, juo tapo specialistas iš Lenkijos Marekas Zubas.[14] Antrus metus iš eilės A lygoje "Žalgiris" liko antras, šį kartą kova vyko iki pat paskutinio turo ir nuo čempiono "Ekrano" "Žalgiris" atsiliko tik vienu tašku.[15]
Pavadinimų kaita [taisyti]
- 1946 m. – Žalgiris
- 1947 m. – Dinamo
- 1948 m. – Spartakas
- 1962 m. – Žalgiris
- 1993 m. – Žalgiris-EBSW
- 1995 m. – FK Žalgiris
- 2009 m. – VMFD Žalgiris
-
„Žalgirio“ emblema ~1990 m.
-
VMFD Žalgirio logotipas naudotas iki 2012 m.
|
|
| Varžybos |
Pasiekimas |
Kartai |
Metai |
| Čempionatas |
I vieta |
3 |
1991, 1992, 1999 (pav.) |
| II vieta |
9 |
1993, 1994, 1995, 1997, 1998, 1999 (rud.), 2000, 2011, 2012 |
| III vieta |
4 |
1990, 1996, 2001, 2010 |
| Taurė |
Nugalėtojas |
6 |
1991, 1993, 1994, 1997, 2003 (rud.), 2012 |
| Finalininkas |
5 |
1990, 1992, 1995, 2000, 2001 |
| Supertaurė |
Nugalėtojas |
2 |
2003, 2013 |
| Finalininkas |
0 |
|
- Pastaba: neįskaitomi 1924–1930, 1935, 1942–1943, 1945 m. sezonai, kai nebuvo vientisos lygos, taip pat 1939–1940, 1941, 1943–1944 m. nebaigtos pirmenybės.
|
|
| Varžybos |
Pasiekimas |
Kartai |
Metai |
| Čempionatas |
I vieta |
0 |
|
| II vieta |
0 |
|
| III vieta |
1 |
1987 |
| Taurė |
Nugalėtojas |
0 |
|
| Finalininkas |
0 |
|
| Lygos taurė |
Nugalėtojas |
0 |
|
| Finalininkas |
0 |
|
| Supertaurė |
Nugalėtojas |
0 |
|
| Finalininkas |
0 |
|
- Pastaba: neįskaitomos 1941 m. nebaigtos pirmenybės, taip pat atvejai, kai klubai buvo pašalinti iš turnyro pirmenybių metu.
1980–1990 m. [taisyti]
1990–2000 m. [taisyti]
2001–2010 m. [taisyti]
2011–2020 m. [taisyti]
2013 m. vasario 25 d.
„Žalgirio“ dubleriai Lietuvos varžybose yra pasiekę daugiau nei kitų komandų dubleriai. Jie yra ne vieną sezoną žaidę aukščiausiojoje lygoje, žaidę LFF taurės ketvirtfinalyje. 1947 m. jų dubleriais buvo Dinamo-2 Vilnius komanda, 1954–1960 m. Spartakas-2 Vilnius.
- Pastaba: neįskaitomi 1924–1930, 1935, 1942–1943, 1945 m. sezonai, kai nebuvo vientisos lygos, taip pat 1939–1940, 1941, 1943–1944 m. nebaigtos pirmenybės.
Sezonai:
Trečioji „Žalgirio“ komanda taip pat yra žaidusi Lietuvos varžybose. 1998 m. prie jos prijungtas Andas Vilnius.
„Žalgirio“ jauniai 1990 m. taip pat žaidė Lietuvos varžybose:
- jauniai kaip "Žalgiris-3":
- 15-mečiai kaip „Žalgirietis-75“:
- 16-mečiai kaip „Žalgirietis-74“:
- 17-mečiai kaip „Žalgirietis-73“.
Vieną sezoną klubo (tuomet vadinto „Spartako“) jauniai žaidė LTSR pirmenybėse:
Geriausi sezono žaidėjai [taisyti]
Nuo 2004 m. klubo aistruoliai kasmet renka geriausią sezono futbolininką. Jais tapo:
- Vilma Venslovaitienė, vykdančioji direktorė
- Mindaugas Nikoličius, sporto direktorius
- Artūras Gimžauskas, rinkodaros ir komunikacijos direktorius – atstovas spaudai
- Andriejus Ovčinikovas, techninis direktorius
- Marekas Zubas, vyr. treneris
- Mindaugas Čepas, trenerio asistentas
- Domas Paulauskas, jaunimo programos vadovas ir dublerių treneris
- Gediminas Kontautas, akademijos treneris
- Žydrūnas Grudzinskas, akademijos treneris
- Tomas Jonaitis, komandos gydytojas
- Dainius Pavilonis, vyr. kineziterapeutas
- Tadas Puzara, kineziterapeutas
- Voldemaras Jaškevičius, 1947
- Jaroslavas Citavičius, 1947–1948
- Georgijus Glazkovas, 1948–1951
- Andrejus Protasovas, 1951
- Jurijus Chodotovas, 1952–1953
- Stasys Paberžis, 1953–1957
- Vytautas Saunoris, 1958–1960
- Zenonas Ganusauskas, 1961–1962
- Serafimas Cholodkovas, 1963–1965, 1971–1973
- Juozas Vaškelis, 1966–1967
- Algirdas Vosylius, 1968–1971
- Algirdas Klimkevičius, 1974–1976
- Benjaminas Zelkevičius, 1977–1982, 1985–1995
- Algimantas Liubinskas, 1983–1985
- Vytautas Jančiauskas, 1991–1992
- Eugenijus Riabovas, 1996–2001, 2003–2004
- Kęstutis Latoža, 2002, 2004–2005
- Saulius Širmelis, 2005
- Igoris Pankratjevas, 2006
- Arminas Narbekovas, 2006–2007
- Viačeslavas Mogilnas, 2008
- Mindaugas Čepas, 2008–2009
- Igoris Pankratjevas, 2010
- Vitalijus Stankevičius 2011
- Damir Petravić 2012
- Marekas Zubas 2012-
Žymūs žaidėjai [taisyti]
- Vytautas Saunoris, 1947–1955
- Stasys Paberžis, 1947–1951
- Algirdas Kulikauskas, 1953–1965
- Stasys Ramelis, 1959–1973
- Petras Glodenis, 1962–1966, 1969, 1973–1974
- Romualdas Juška, 1962–1965, 1970–1971
- Algirdas Žilinskas, 1962–1975
- Benjaminas Zelkevičius, 1963–1967; 1969–1973
- Gintautas Kalėdinskas, 1963–1973
- Juzefas Jurgelevičius, 1965, 1967–1970, 1973–1980
- Kęstutis Latoža, 1968–1983
- Vytautas Dirmeikis, 1970–1973, 1975–1981
- Šenderis Giršovičius, 1974
- Eugenijus Riabovas, 1976–1981
- Stasys Danisevičius, 1976–1979, 1981–1986
- Valdas Kasparavičius, 1976, 1978, 1980–1986
- Vaclovas Jurkus, 1977–1988
- Sigitas Jakubauskas, 1978–1989
- Arvydas Janonis, 1978–1989
- Stasys Baranauskas, 1980–1989, 1997
- Igoris Pankratjevas, 1983–1989
- Arminas Narbekovas, 1983–1990
- Valdas Ivanauskas, 1984, 1986–1989
- Viačeslavas Sukristovas, 1984–1990; 1997–1998
- Virginijus Baltušnikas, 1985–1990, 1991–1992, 1994–1995, 1997–1998
- Robertas Fridrikas, 1985–1989; 1991
- Valdemaras Martinkėnas, 1989
- Aidas Preikšaitis, 1989–1996
- Andrius Tereškinas, 1990–1996; 2005
- Edgaras Jankauskas, 1991–1996
- Ričardas Zdančius, 1991–1994
- Darius Maciulevičius, 1991–1995
- Tomas Žvirgždauskas, 1991–1995
- Aurelijus Skarbalius, 1992–1994
- Andrius Skerla, 1995–1996; 2012-
- Deividas Šemberas 1996–1998
- Tomas Ražanauskas 1996–1997
- Igoris Morinas, 1996–1998; 2004–2010
- Žydrūnas Karčemarskas, 1998, 2001
- Robertas Poškus, 1999
- Mindaugas Kalonas, 2001
| Oficiali svetainė: http://www.zalgiris-vilnius.lt |
| Futbolinis.lt (statistika) |
[1] |
| Apskrities federacijos informacija |
[] |
| KAFF informacija |
[] |
| ŠAFF informacija |
[] |
| VAFF informacija |
[] |
| SFL informacija |
[] |
| UEFA informacija |
[2] |
| Futbolas.lt |
[] |
| Foot.dk (archyvas) |
[3] |
| Weltfussballarchiv.com |
[4] |
| Soccerway.com (naujausi rezultatai) |
[5] |
| Neoficiali svetainė |
[] |
| Gerbėjų svetainė |
[] |