Medininkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Disambig.svg Kitos reikšmės – Medininkai (reikšmės).
Portal.svg
Medininkai
Medininkai3a.JPG
Medininkų bažnyčia

Medininkai
Koordinatės 54°32′20″N 25°39′00″E / 54.539°N 25.650°E / 54.539; 25.650 (Medininkai)Koordinatės: 54°32′20″N 25°39′00″E / 54.539°N 25.650°E / 54.539; 25.650 (Medininkai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija Medininkų seniūnija
Gyventojų skaičius 508 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: MedininkaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Mẽdininkai
Kilmininkas: Mẽdininkų
Naudininkas: Mẽdininkams
Galininkas: Mẽdininkus
Įnagininkas: Mẽdininkais
Vietininkas: Mẽdininkuose

Medininkai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 31 km į pietryčius nuo Vilniaus, 2 km nuo sienos su Baltarusija. Seniūnijos centras, Medininkų seniūnaitija.

Yra Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia (pastatyta 1931 m.), veikia lenkiška Medininkų Šv. Kazimiero vidurinė mokykla ir lietuviškas Lavoriškių pagrindinės mokyklos Medininkų skyrius, biblioteka, paštas (LT-13019).

Turinys

Geografija[taisyti]

Apylinkėse plyti Medininkų aukštuma. Už 1–2 km į pietvakarius nuo Medininkų stūkso aukščiausios Lietuvos kalvos – Aukštasis kalnas (293,84 m) ir Juozapinės kalnas (293,60 m), yra Juozapinės geomorfologinis draustinis. Įkurtas Medininkų botaninis draustinis. Pietryčiuose yra pasienio kontrolės punktas su Baltarusijos gyvenviete Kamennyj Log.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti]
Blank-50px.png VILNIUS – 32 km
RUKAINIAI – 13 km
Savičiūnai – 8 km		 ŠUMSKAS – 13 km
Vindžiūnai – 7 km		 Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Padvarionys – 2 km
TURGELIAI – 14 km

Istorija[taisyti]

Medininkų pilis, Napoleonas Orda.
Medininkai pavaizduoti XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M.K.Radvila, 1613 m. (Fragmentas)

Medininkai yra sena gyvenvietė, minima jau nuo XIV a. Netoli miestelio – mūrinė XIII–XIV a. Medininkų pilis (architektūros ir istorijos paminklas). Tai gardinio tipo pilis Baltijos šalyse (sienų perimetras 568 m),[3] vienas iš svarbiausių gynybos nuo kryžiuočių ir totorių punktas. Su Medininkų pilimi yra susiję labai daug vardų, išgarsėjusių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje, kryžiuočiai ją mini nuo 1387 m. Medininkų pilis 1402 m. buvo apgulta kryžiuočių. Po Žalgirio mūšio pilies reikšmė tolydžiai menko, kol galiausiai 1517 m. minimi pilies griuvėsiai. 1655 m. tvirtovę nuniokojo Maskvėnų kariuomenė, 1812 m. – Napoleono kareiviai padegė pilies viduje esančius medinius pastatus.

Medininkuose Lietuvai 1387 m. priėmus krikščionybę, buvo įkurta viena iš septynių pirmųjų parapijų ir pastatyta bažnyčia, kuri vėliau buvo nugriauta. Tik 1928–1933 m. kunigas Antanas Rutkovskis pastatė čia naują bažnyčią. XIV a. – XVII a. buvo miestas. 1432 m. Žygimantas Kęstutaitis Medininkus padovanojo Jonui Goštautui. XVI a. antroje pusėje miestelį valdė Ostapas Valavičius. XVIII a. pabaigoje Medininkai sunyko, ypač nukentėjo per 1812 m. Napoleono žygius Maskvon ir atgal.

XX a. tarpukariu kaimą okupavo lenkų armija. 1950–1995 m. apylinkės centras, „Raudonosios vėliavos“ kolūkio centrinė gyvenvietė. 1958 m. įsteigta vidurinė mokykla, 1994 m. – mokykla-darželis, yra kultūros namai, biblioteka, bendrosios praktikos gydytojo kabinetas.

1991 m. sausio 27 d. sovietų armija užpuolė ir sunaikino Medininkų pasienio postą.

Medininkų žudynės[taisyti]

Paminklas iš septynių Lietuvos muitinės pareigūnų, žuvo 31 liepa 1991 Medininkuose

1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto vietos pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė pasienio darbuotojus, iš kurių buvo sušaudyti:

Rugpjūčio 2 d. ligoninėje sunkiai sužeistas mirė policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas išliko tik muitininkas Tomas Šernas. Generalinė prokuratūra Medininkų žudynių bylą tyrė 17 metų, tačiau Rusija atsisakė išduoti du OMON būrio narius Lietuvai, kuriems pareikšti įtarimai dėl žudymų. Ši byla yra ir Europos Sąjungos derybų su Rusija dėmesio sferoje.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1939–1940 m. Medininkų valsčiaus centras
1950–1995 m. Medininkų apylinkės centras
nuo 1995 m. Medininkų seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė[taisyti]

Sakoma, kad dabartinėje Medininkų teritorijoje turėjęs būti miškas. Žodžiu mede buvo vadinamas didelis miškas arba giria, o medininku – eigulys, miško sargas.[4]

Architektūra[taisyti]

Medinėje vienbokštėje bazilikinėje trinavėje Švč. Trejybės ir šv. Kazimiero bažnyčioje, pastatytoje 1931 m. yra vertingas paveikslas (V. Slendzinskio paveikslo „Šv. Kazimieras“ kopija, dail. L. Balzukevičiūtė, XX a. pradžia), vėlyvojo baroko vargonai (apie 1788 m.). Ant bažnyčios – du geležiniai ornamentuoti kryžiai (abu XX a. pradžios). Šventoriuje – medinė varpinė. Netoli miestelio – Medininkų pilis. Marmuriniai kryžiai, 1991 m. liepos 31 d. Medininkų žudynėse nužudytų muitininkų atminimui.[5]

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2007 m.
1867 m.*[2] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1980 m.[7] 1986 m.[8] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2007 m.
221 361 558 478 480 543 586 508 597
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti]

Kaime gimė:

  • Medardas Čobotas, medicinos mokslų daktaras, docentas. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras.

Literatūra[taisyti]

Vladislovas Sirokomlė savo „Iškylose iš Vilniaus po Lietuvą“ pavaizdavo ant Medininkų pilies sienų vaikščiojantį Ldk Algirdą. Jis teigė, kad čia daug kartų lankėsi Jogaila, pilyje buvusi Ldk Kazimiero vasaros rezidencija, kurioje jo vaikus mokė istorikas Janas Dlugošas.

Šaltiniai[taisyti]

  1. ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. ↑ 2,0 2,1 Мѣдники. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 377 psl. (rus.)
  3. ↑ Miesteliai.lt
  4. ↑ Lietuvos pilys 1971, Vilnius: Mintis.
  5. ↑ Jurgita Rimkevičienė. Medininkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 569 psl.
  6. ↑ Medininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 545 psl.
  7. ↑ Medininkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 360 psl.
  8. ↑ Medininkai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 36 psl.
  • Medininkai (Medninkai). Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 203 psl.

Nuorodos[taisyti]


v • a • r
Svarbiausios gyvenvietės Vilniaus rajone

Avižieniai | Bezdonys | Buivydžiai | Didžioji Riešė | Dūkštos | Juodšiliai | Kalveliai | Lavoriškės | Maišiagala | Marijampolis | Medininkai | Mickūnai | Nemenčinė | Nemėžis | Paberžė | Pagiriai | Rudamina | Rukainiai | Sudervė | Sužionys | Šumskas | Vėliučionys | Zujūnai

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Medininkai&oldid=4446658"