Vinco Kudirkos aikštė
54°41′15″š. pl. 25°16′50″r. ilg. / 54.687584°š. pl. 25.280517°r. ilg.
Vinco Kudirkos aikštė – XIX a. susiformavusi miesto erdvė Vilniaus centre, ribojama dabartinių Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvių. Aikštė užima 1,4 hektaro plotą.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
LDK laikais aikštės teritorija buvo Vilniaus priemiesčio zonoje. XVI–XIX a. pirmoje pusėje mažai užstatytoje aplinkoje vyravo Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia, o dalį aikštės apėmė sodas. 1836 m. nutiesus Šv. Jurgio prospektą susidarė Šv. Jurgio aikštė.
1865 m. M. Muravjovo įsakymu buvo pastatyta Aleksandro Neviškio koplyčia, skirta žuvusiems sukilimo malšintojams. 1919 m. koplytėlė buvo nugriauta, jos vietoje įrengtas fontanas-paminklas E. Ožeškienei. Jos garbei aikštė ir pervadinta. XX a. pirmoje pusėje aikštė apstatyta. 1945 m. fontanas buvo nugriautas ir aikštė pavadinta I. Černiachovskio vardu. 1950 m. aikštėje pastatytas paminklas I. Černiachovskiui (skulp. Nikolajus Tomskis). 1976 m. aikštė rekonstruota.[1]
1992 m. aikštei buvo suteiktas Savivaldybės aikštės vardas[2]. 1993 m. I. Černiachovskio paminklas ir po juo buvę palaikai buvo perkelti į kitas vietas (paminklas pastatytas Voroneže, o I. Černiachovskio kūnas palaidotas Maskvos Novodevičės kapinėse). 2002 m. aikštė buvo rekonstruota statant požeminę automobilių aikštelę po Gedimino prospektu. 2007 m. aikštei suteiktas V. Kudirkos vardas, o 2009 m. jam pastatytas paminklas.[3]
-
Aleksandro Neviškio koplyčia
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vladislovas Mikučianis. Černiachovskio aikštė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 349
- ↑ Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvės. – Vilnius: „Charibdės“ leidykla, 2000. 172 psl.
- ↑ http://www.balsas.lt/naujiena/169192/sostines-savivaldybes-aikste-taps-v-kudirkos/rubrika:naujienos-lietuva-regionai-vilnius