Jonas Kristupas Glaubicas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Kristupas Glaubicas (Johan Christoph Glaubitz; minimas nuo 1737 (Silezija) – mirė 1767 m. kovo 30 d. Vilniuje, palaidotas liuteronų kapinėse) – žymiausias vėlyvojo baroko, rokoko stiliaus architektas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

[taisyti] Biografija

Greičiausiai gimė Silezijoje, nors galėjo būti gimęs ir Vilniuje. Sprendžiant iš ankstyvosios kūrybos formų ir ornamentų, primenančių ankstyvąjį Vokietijos rokoko architektūrą studijavo Pietų Vokietijoje. 1737, 1748 ir 1749 m. gaisrai stipriai nusiaubė Vilniaus Senamiestį. J. K. Glaubicas dalyvavo atskirų pastatų ir jų ansamblių atstatymo, rekonstrukcijos ir statybos darbuose - pradedant nuo namo Švento Mikalojaus g., kuriame su šeima gyveno iki 1749 m. 1749 m. iš evangelikų liuteronų bendruomenės išsinuomojo namą, kuriame gyveno iki mirties.

Iki 1737 m. J. K. Glaubicas buvo evangelikų liuteronų bendruomenės tarybos nariu ir architektu. 1737-1744 m. jis atstatė ir vėlyvojo baroko stiliumi rekonstravo evangelikų liuteronų bažnyčią ir šalia esančius bendruomenės pastatus. Pagal jo projektą ir jam dalyvaujant 1741-1742 m. bažnyčioje įrengtas puošnus barokinis altorius.

[taisyti] Kūryba

Pagal J. K. Glaubico projektus Vilniuje pastatytos ir rekonstruotos skirtingų konfesijų bažnyčios.

[taisyti] Projektai

• 1737 m. gyv. namas (Šv. Mikalojaus g., Vilnius), – rekonstrukcija (name iki 1749 m. gyveno pats J. K. Glaubicas su šeima);
• 1737 – 1744 m. Evangelikų liuteronų bažnyčia (Vilnius), – rekonstrukcija (1741–1742 m. įrengtas barokinis trijų tarpsnių altorius);
• 1738 – 1749 m. Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia, – pagrindinis fasadas, presbiterijos frontonas, unikalus altorius;
• 1739 m. Saltanovskio namai (Vilnius), remontas;
• 1740 – 1746 m. parapinė bažnyčia (Stolovičiai, dab. Baltarusija);
• 1741 – 1743 m. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, – frontonai ir bokštų viršutiniai tarpsniai,
• 1741 – 1742, 1748–1749 m. Miulerio oficina (Vilnius), – rekonstrukcija;
• 1746 m. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia (Vilnius), – Apvaizdos koplyčios rekonstrukcija;
• 1748 – 1765 m. Šv. Sofijos soboras (Polockas), – rekonstrukcija, bokštų viršutinių tarpsnių užstatymas, interjero su ikonostasu įrengimas;
• 1748 – 1749 m. unitų metropolito F. Hrebnickio rūmai (Strunia, prie Polocko);
• 1749 m. Karmeličių Švč. Dievo Motinos bažnyčios Glubokoje, Baltarusija, projektas [1]
• 1749 m. Zabialų Dominikonų bažnyčia;
• 1749 – 1753 m. Rotušės bokštas (Vilnius), – paaukštinimas, frontono įrengimas (prie Vokiečių g., Vilnius);
• Šv. Dvasios cerkvė (Vilnius), – vienas iš interjero rekonstruktorių po 1749 m. gaisro, suprojektuotas ikonostasas;
• 1749 – 1751, 1759–1762 m. oratorija (koplyčia) evangelikų liuteronų kapinėse, – atstatymas;
• XVIII a. vidurys, Vilniaus senoji sinagoga, – barokinio interjero kūrimas;
• 1750 m. Marijos Žengimo į dangų (Misionierių) bažnyčia (Vilnius), – bokštų paaukštinimo projektas,
• 1755 – 1756 m. Marijos Žengimo į dangų (Misionierių) bažnyčia (Vilnius), – pristatytas bažnyčios tambūras;
• 1760 – 1763 m. Skuminų koplyčia;

Vikiteka: Jonas Kristupas Glaubicas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

• 1761 m. Bazilijonų vienuolynas, – vartai (Aušros Vartų g., Vilnius);
• 1762 m. Vilniaus evangelikų liuteronų religinės bendruomenės namai;
• Olizarų (M. Lopacinskio) rūmai (dab. Šekspyro viešbutis) – rekonstrukcijos projektai;
• 1762 – 1763 m. Mogiliovo stačiatikių Metropolito rūmai;
• 1762 – 1763 m. Dvasinės seminarijos namai.