Gruzdžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Gruzdžiai
2007 07 13 Gruzdziuaikste.jpg
Gruzdziai COA.gif

Gruzdžiai
Koordinatės 56°06′00″N 23°15′11″E / 56.100°N 23.253°E / 56.100; 23.253 (Gruzdžiai)Koordinatės: 56°06′00″N 23°15′11″E / 56.100°N 23.253°E / 56.100; 23.253 (Gruzdžiai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Gruzdžių seniūnija
Gyventojų skaičius 1 747 (2001 m.)
Altitudė 103 m
Commons-logo.svg Vikiteka: GruzdžiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Gruzdžiaĩ
Kilmininkas: Gruzdžių̃
Naudininkas: Gruzdžiáms
Galininkas: Gruzdžiùs
Įnagininkas: Gruzdžiaĩs
Vietininkas: Gruzdžiuosè

Gruzdžiai – miestelis Šiaulių rajone, į vakarus nuo kelio  154  ŠiauliaiGruzdžiaiNaujoji Akmenė , 19 km į šiaurę nuo Šiaulių. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Dariaus ir Girėno, F. Vaitkaus).

Yra paštas (LT-81024), Gruzdžių gimnazija (nuo 1973 m. joje veikia kraštotyros muziejus), Joniškio žemės ūkio mokyklos skyrius. Rugpjūčio 16 d. miestelyje vyksta šv. Roko atlaidai.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gruzdžiai įsikūrę kelių ŠiauliaiNaujoji Akmenė, KužiaiSkaisgirys ir KuršėnaiMeškuičiai kelių sankryžoje. Į vakarus nuo Gruzdžių – Ventos vidurupio žemuma, į šiaurę – Žiemgalos žemuma, į rytus – Mūšos-Nemunėlio žemuma, altitudė – 103 m. Į šiaurę nuo miestelio teka Kūra. Į rytus ir pietus nuo miestelio plyti Gruzdžių-Gubernijos miškai.

Greta miestelio yra Gruzdžių viensėdis.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Šakyna – 12 km
Piktuižiai – 7 km
Rudiškiai – 14 km
Beržėnai – 9 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Žiogai – 9 km
KUŽIAI – 16 km
Bridai – 12 km
ŠIAULIAI – 22 km

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gruzdžiai nuo kelio Šiauliai–Naujoji Akmenė

XVI a. viduryje įsteigtas Gruzdžių dvaras, 1623 m. minimas ir prie jo įsikūręs Gruzdžių kaimas. 1636 m. Užmūšės (Zamūšės) vardu įkurtas miestelis, vėliau atgavęs Gruzdžių pavadinimą. 16381640 m. jį sudarė 16 sklypų, buvo 40 karčemų. Literatūroje Gruzdžiai kartais painiojami su bajorų Gruzdžių to paties pavadinimo dvaru (dabar Kiaunoriai), su ten sudeginta bažnyčia. 1649 m. kaimas sudegė, nukentėjo ir per Šiaurės karą 17001721 m. kovų su Švedija metu. Apie 1670 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1676 m. miestelyje buvo 40 namų, veikė 35 karčiamos, 1736 m. – 26 šeimos, 10 karčemų. 1699 m. pastatyta katalikų bažnyčia.

Nuo 1742 m. Gruzdžiai – Šiaulių ekonomijos Užmūšės rakto centras. Nuo 1793 m. Gruzdžių dvarą valdė grafas Platonas Zubovas ir jo palikuonys. 18071810 m. Gruzdžiuose siautė badas, 1830 m. – choleros epidemija, 1891, 1910, 1915, 1929 ir 1931 m. miestelis vėl degė.

XIX a. 1-ojoje pusėje Gruzdžių žydai pasistatydino medinę sinagogą, kuri sudegė po Antrojo pasaulinio karo). 18891895 m. Gruzdžių apylinkėse veikė slapta lietuvių jaunimo „Atgajos“ draugija; platinta draudžiamoji lietuvių spauda, veikė daraktorių mokyklų. Nuo 1890 m. iki Pirmojo pasaulinio karo veikė ligoninė, XX a. pradžioje – lietuvių knygynas. 19051907 m. vyko Gruzdžių dvaro ir lentpjūvės darbininkų streikai.

18901915 m. miestelyje veikė ligoninė, 19051915 m. – knygynas. 1936 m. įsteigta biblioteka. 18971911 m. pastatyta dabartinė dvibokštė 40 m aukščio mūrinė neogotikinio stiliaus Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia, kurią 1920 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius.

1923 m. dvare įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla, dab. Gruzdžių žemės ūkio mokykla. 19341944 m. veikė žirgynas. 1923 m. įsteigta vaikų prieglauda, 19441955 m. vaikų namai, 19551972 m. pagalbinė internatinė mokykla, 19721993 m. specialioji pagalbinė mokykla, nuo 1993 m. Gruzdžių vaikų socializacijos centras.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Gruzdžiuose gyveno apie 20 žydų šeimų, 1941 m. vokiečių okupacinės administracijos įsakymu apie 40 Gruzdžių žydų sušaudyta. Po Antrojo pasaulinio karo Gruzdžių apylinkėse veikė Žaliosios, vėliau Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinių Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 19451952 m. čia veikė ambulatorija, 19521997 m. – ligoninė, nuo 1992 m. veikia ambulatorija. [4] 1999 m. patvirtinas Gruzdžių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611950 m. Gruzdžių valsčiaus centras
19501995 m. Gruzdžių apylinkės centras
1995 Gruzdžių seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

1636 m. Šilėnų vaitas Kristupas Gruzdys įsteigė evangelikų reformatų bažnyčią. Manoma, kad nuo jo pavardės kilęs ir miestelio pavadinimas.

Savivalda[taisyti | redaguoti kodą]

Gruzdžių miestelis jau nuo 1863 m. buvo valsčiaus centras. Valsčiaus, apylinkės bei tarybinio ūkio – technikumo centru jis buvo ir TSRS okupacijos metais. 19901995 m. Gruzdžiai – apylinkės centras, turintis savo renkamą tarybą ir viršaitį. 1990 m. gegužės 3 d. Gruzdžių apylinkės savivaldybės tarybos posėdyje apylinkės viršaičiu išrinktas Jonas Dundulis, vėliau, 19952005 m. Gruzdžių seniūnijos seniūnas. 1994 m. miestelio aktyvistai įkūrė Gruzdžių savivaldybės steigimo iniciatyvinę grupę, kuri rinko parašus, rašė peticijas, kad Šiaulių rajono teritorijoje būtų įsteigtos atskiros Kuršėnų ir Gruzdžių savivaldybės, tačiau realaus palaikymo nei Seime, nei vyriausybėse nesulaukė.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio planas stačiakampis, centre – gotikinio stiliaus aikštė. Dauguma pastatų plytų stiliaus, fasadai netinkuoti, puošti įvairių atspalvių plytų ornamentais. Svarbiausi statiniai:[5]

  • Neogotikinė dvibokštė mūrinė Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia, statyta 18961904 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Bažnyčioje – vertingi paveikslai „Šv. Rokas“, „Šv. Jurgis“, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, vargonai.
  • Šventoriaus tvora su vartais.
  • XIX a. – XX a. pradžioje istoristinė dvaro sodyba: rūmai, arklidės (1904 m.), vandens bokštas su maniežu (1904 m.), karvidė, garinis malūnas, kiti ūkiniai pastatai ir parkas.

Istorijos ir kultūros vertybės:

  • Namas miestelio aikštėje, kuriame gimė rašytojas Albinas Vaitkus (1914–1980), pasivadinęs Mariumi Katiliškiu, respublikinės reikšmės istorijos paminklas.
  • Restauruota senoji Antano Trečioko vaistinė. Miestelio aikštėje stovi atgimimo paminklai – lietuvaitė ir ąžuolinis stogastulpis. Buvusioje vietoje atstatytas „Baltasis kryžius“.
  • Arklio muziejus, įkurtas Benedikto Lapeikos sodyboje Taikos g. 6 (tel. 841372254).
  • Koplytstulpis Gruzdžių skietininkams atminti M. Katiliškio g.

Švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Gruzdžių žemės ūkio mokykla

1948 m. įsteigta Gruzdžių Augustino Griciaus vidurinė mokykla turi gilias istorines šaknis. XIX a. pradžioje Gruzdžiuose veikė parapinė mokykla, nuo 1865 m. valdinė pradinė mokykla. 1904 m. – susekta slapta lietuviška mokykla. 1912 m. įkuriama tipinė pradžios mokykla, nuo 1944 m. ji tampa progimnazija, nuo 1948 m. vidurine, o nuo 2006 m. Gruzdžių gimnazija.

Gruzdžių dvare 1923 m. buvo įsteigta Gruzdžių žemės ūkio mokykla, 1925 m. pertvarkyta į privačią aukštesniąją gyvulininkystės ir pienininkystės mokyklą, 1928 m. suvalstybinta ir pavadinta Aukštesniąja gyvulininkystės mokykla. 19641968 m. pastatytas naujasis Žemės ūkio mokyklos kompleksas – mokomasis korpusas, bendrabutis, daugiabučiai gyvenamieji namai, stadionas. Mokykla ruošia: žemės ūkio gamybos verslo organizatorius, kaimo verslų darbuotojus bei darbininkus, stalius, apdailininkus, kirpėjus.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

1923 m. gyventojų surašymo metu Gruzdžių miestelyje buvo 256 ūkiai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1673 m. ir 2001 m.
1673 m. 1736 m. 1795 m. 1862 m.*[3] 1886 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur.
240 180 180 229 239 1 160 1 354
1124 (miestelyje)
230 (dvare)
1959 m.sur.[6] 1970 m.sur. 1977 m.[7] 1979 m.sur. 1985 m.[8] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
1 611 2 102 3 135 2 328 2 386 2 031 1 747
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Pastaba: gyventojų skaičius – miestelyje, Gorių (Gruzdžių) dvare ir viensėdyje kartu.

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Nuotraukos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Груздзе. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9А (18) : Гравилат — Давенант. С.-Петербургъ, 1893., 786 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Груздзе. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 699 psl. (rus.)
  4. Vytautas Lastas ir kiti. Gruzdžiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 218 psl.
  5. A. Miškinis Gruzdžių istorinė urbanistinė raida į LTSR architektūros klausimai 1979 m. t. 6 sąs.
  6. Gruzdžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 611 psl.
  7. Gruzdžiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 235 psl.
  8. Vytautas Lastas ir kt. Gruzdžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 8 psl.
  • Gruzdžiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 31 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]