Bazilionai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Bazilionai
Bazilionai2.jpg
Įvažiavimas į Bazilionus

Bazilionai
Koordinatės 55°47′38″N 23°08′20″E / 55.794°N 23.139°E / 55.794; 23.139 (Bazilionai)Koordinatės: 55°47′38″N 23°08′20″E / 55.794°N 23.139°E / 55.794; 23.139 (Bazilionai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Bubių seniūnija
Gyventojų skaičius 390 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: BazilionaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Baziliónai
Kilmininkas: Baziliónų
Naudininkas: Baziliónams
Galininkas: Baziliónus
Įnagininkas: Baziliónais
Vietininkas: Baziliónuose
  • lenk. Bazyliany, Podubiś, rus. Базильяны, Подубись[2][3]

Bazilionai (arba Padubysys) (žem. Bazėliuonā) – miestelis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į pietus nuo Bubių, prie senojo prekybinio ir pašto kelio RygaTilžė, Dubysos dešiniajame krante, prie Dubysos ir Deglės santakos. Seniūnaitijos centras.

Miestelyje stovi Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra Bazilionų vidurinė mokykla-darželis, biblioteka, paštas (LT-80010), visuomeninis centras, išlikęs Bazilionų dvaras.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Apylinkėse gausu archeologinių paminklų, pilkapių, kurių radiniai rodo, jog apylinkėse gyventa ankstyvojo geležies amžiaus laikais. Prie Dubysos yra suardyto piliakalnio liekanos. Archeologijos radiniai: IIIII a. apskrita ir VVI a. storagalės apyrankės, keletas IXXII a. papuošalų. [4]

Dabartinio miestelio vietoje būta Padagių, Daugeliškių ir Mikeliškių kaimų. 1586 m. minimas Padubysio dvaras ir kaimas. 1749-1836 m. veikė bazilijonų vienuolynas, todėl ilgainiui miestelis įgijo Bazilionų vardą.

1744 m. lapkričio 22 d. karalius Augustas III miesteliui suteikė prekybines privilegijas ir leido rengti turgus. 1749 m. Jonas ir Antanas Beinorai atsikvietė rytų apeigų vienuolius bazilionus ir užrašė jiems Mikeliškių kaimą, kuriame gyveno 49 vyrai ir 61 moteris. Antanas ir Jurgis Golonievskiai vienuoliams dovanojo Rimkiškių žemę. Vienuolyne gyveno 6 vienuoliai. 1773 m. jie įkūrė pradžios mokyklą, kuri 1793 m. pertvarkyta į šešiametę mokyklą, ją tais metais lankė 192 mokiniai, bet kai kuriais metais mokinių skaičius siekdavo ir 300. 1825 m. rusai mokyklą pavertė keturmete. Po 1832 m. sukilimo rusai nusavino vienuolyno turtus, vienuolius iškėlė į Vilnių, o vienuolyne apgyvendino stačiatikių vienuolius. 1835 m. vienuolynas ir mokykla likviduoti. Tais metais miestelyje buvo 19 dūmų, 14 ūkininkų ir 19 valakų žemės. 1836 m. vienuolyną ir miestelį valdė stačiatikių šventikas Kovalevskis. 1886 m. minima sinagoga. [5]

Bazilionų panorama nuo Mekių kalno

1859 m. miestelyje buvo 46 gyventojai. 1864 m. įkurtas Padubysio valsčius, veikė valsčiaus įstaigos, odų dirbtuvė, plytinė. 1878 m. įsikūrė kooperatyvas, kuriam priklausė 179 nariai, jo metinė apyvarta siekė 174 961 rb. Miestelis garsėjo savo turgumi. 1905 m. lapkričio 26 d. miestelio ūkininkai užėmė valsčiaus būstinę, nutraukę valsčiaus teismą, išvaikė teisėjus, užantspaudavo spintą su teismo bylomis, atėmė raktus, išvaikė valsčiaus tarnautojus, užkalė būstinės langus, duris ir pastatė sargybą. Bet po savaitės revoliuciniai įvykiai buvo numalšinti.

1919 m. miestelio bažnyčia grąžinta katalikams, parapija priklausė Kurtuvėnų parapijai. 1938 m. bažnyčiai priklausė 2224 katalikai. Miestelis buvo priskirtas Kurtuvėnų valsčiui, bet 1930 m. atkurtas Padubysio valsčius, į kurį įėjo artimiausios Kurtuvėnų ir Pašiaušės valsčių gyvenvietės. Miestelyje buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, policijos nuovada, sveikatos punktas, kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, veikė plytinė. 1923 m. miestelyje buvo 31 sodyba ir 191 gyventojas. 1940 m. gyventojų padaugėjo iki 250. [6]

Antrojo pasaulinio karo metais miestelis beveik nenukentėjo. 19501990 m. „Tarybinio artojo“ kolūkio centras, nuo 1990 m. veikia žemės ūkio bendrovė. 1959 m. surašymo duomenimis miestelyje gyveno 307 žmonės.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1864–1915 m. Padubysio valsčiaus centras
19181930 m. Kurtuvėnų valsčius
19301950 m. Padubysio (Bazilionų) valsčiaus centras
19501995 m. Bubių apylinkė
nuo 1995 m. Bubių seniūnija


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Vietovardžio kirčiavimas
(34b kirčiuotė)
Vardininkas: Padubysỹs
Kilmininkas: Pãdubysio
Naudininkas: Pãdubysiui
Galininkas: Pãdubysį
Įnagininkas: Pãdubysiu
Vietininkas: Padubysyjè

Nemažai painiavos kildavo ir tebekyla dėl miestelio pavadinimo. Gali būti, kad dar 1358 m. Vartbergės kronikoje minima pilis Dobitzen in Saulia yra dabartinių Bazilionų vietoje. XVII a. dokumentuose jis vadinamas lenk. Podubis Bazylianski arba Bazyliany (dėl čia įkurto bazilijonų vienuolyno), 1749-1834 m. tiesiog Bazyliany, 1843 m. Подубисъ, 1900 m. Padubisiai, 19201933 m. Padubysis, Bazilainiai, 1939 m. Bazilionai, 1973 m. sausio 31 d. vėl pervadinti Padubysiu, tačiau 1989 m. liepos 28 d. gyventojų pageidavimu vėl grąžintas Bazilionų pavadinimas, kad miestelis nebūtų painiojamas su kitais Padubysiais.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1749 m. ir 2011 m.
1749 m. 1783 m. 1866 m. 1868 m.*[3] 1898 m.*[2] 1923 m.sur. 1940 m.
110 120 146 46 200 191 250
1959 m.sur.[7] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1980 m.[8] 1986 m.[9] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
307 330 382 380 497 460 475
2011 m.sur. - - - - - -
390 - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Подубись. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24 (47) : Повелительное наклонение — Полярные координаты. С.-Петербургъ, 1898., 122 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Подубись. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 149 psl. (rus.)
  4. Vidmantas Daugirdas . Bazilionai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 740 psl.
  5. Kazys Misius ir kiti. Bazilionai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 740 psl.
  6. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva, IV t. 180 psl.
  7. Bazilionai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 199 psl.
  8. Padubysys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 399 psl.
  9. Padubysys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 261 psl.
  • Padubysys (Bazilionai). Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 480 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png KURŠĖNAI – 25 km
Kurtuvėnai – 5 km
BUBIAI – 9 km ŠIAULIAI – 21 km
Mirskiškė – 4 km
Blank-50px.png
Pageluvis – 2 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pakapė – 9 km
Vijurkai – 9 km
KELMĖ – 24 km
TYTUVĖNAI – 22 km Pikeliškė – 3 km
Pašiaušė – 6 km



Nuotraukos[taisyti | redaguoti kodą]