Bubiai (Šiauliai)

Bubiai
Bubių gyvenvietė nuo Dubysos
Bubiai
Koordinatės	55°51′29″N 23°08′31″E
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija	Bubių seniūnija
Gyventojų skaičius	878 (2001 m.)
Vikiteka:	Bubiai (Šiauliai)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Bubiaĩ Kilmininkas: Bubių̃ Naudininkas: Bubiáms Galininkas: Bubiùs Įnagininkas: Bubiaĩs Vietininkas: Bubiuosè

Bubių žemėlapis

Bubiai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelio Šiauliai–Tauragė, 14 km į pietvakarius nuo Šiaulių, abipus Dubysos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Šiaulių radijo televizijos stotis, veikia Bubių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-80016).

Geografija

Kaimas įsikūrė aukštuose Dubysos krantuose. Į šiaurę nuo kaimo telkšo 422 ha Bubių tvenkinys, suformuotas 1973 m., mėgiama poilsio vieta. Kaime auga seniausios Lietuvoje „Penkios Bubių tuopos“, kurių aukštis 34 m, kamienų skersmuo 1,3 metro. Pietvakariuose driekiasi Bubių-Padubysio miškai. Nuo Šiaulių iki Bubių nutiestas 10 km ilgio dviračių takas.

Aplinkinės gyvenvietės
			ŠIAULIAI – 13 km AUKŠTELKĖ – 4 km
	Kurtuvėnai – 7 km UŽVENTIS – 28 km
	KELMĖ – 31 km	Bazilionai – 9 km

Istorija

Bubių piliakalnis

Buvusiojo Bubių dvaro pastatai

Bubių pagrindinė mokykla

Bubių liepos – didžiausios Lietuvoje

Archeologinių kasinėjimų duomenimis Bubiuose gyventa jau V a. Dubysos pilis (vok. Dobitzen) ant greta Dubysos upės esančio kalno pastatyta apie 1230 m. Jos apylinkėse plėšikavo 1236 m. Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. 1348 m. ir 1358 m. pilį sudegino kryžiuočiai. Išliko Bubių piliakalnis, vadinamas Pilale.

Pirmą kartą 1566 m. minimi Bubiai buvo Aukštelkų valsčiaus viensėdija. Kaip dvaras Bubiai pradėjo formuotis po paskutiniojo 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai Rusijos imperatorė Jekaterina II Bubius, kaip ir visas Šiaulių apylinkes, padovanojo savo meilužiui Platonui Zubovui. Šiam mirus dvarą paveldėjo jo brolis Dmitrijus Zubovas, vėliau jo sūnus Nikolajus Zubovas.

1825 m. pro Bubius buvo pradėtas tiesti Dubysos-Ventos kanalas. Jo statyba nutrūko prasidėjus 1831 m. sukilimui. 1831 m. birželį Bubiuose telkėsi sukilėliai Šiaulius užpulti, sėkmingai užėmė miestą, bet liepą caro kariuomenė atsiėmė miestą ir išžudė daug sukilėlių. XIX a. Bubiuose buvo pašto stotis, grafų Zubovų rezidencija.

Mirus grafui Nikolajui Zubovui, 1899 m. Bubius paveldėjo jo sūnus Dimitrijus Zubovas (jaunesnysis). Jis savo lėšomis tais pačiais metais dvare atidarė pradžios mokyklą, nuo 1905 m. dėstomąja lietuvių kalba. Jo valdymo metais dvaro ūkis buvo perorientuotas į gyvulininkystę ir pienininkystę, dvare įsteigta lentpjūvė ir plytinė. 1910 m. dvare įsteigta žemesnioji gyvulininkystės ir pienininkystės mokykla.

Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Bubių dvaras buvo stambus kultūrinis ir ūkinis centras ir suvaidino žymų vaidmenį lietuvybės sąjūdyje. Nuo 1894 m. čia buvo rengiamos garsios lietuviškos šiauliečių gegužinės (vyko ties ta vieta, kuris Dubysos–Ventos kanalas susijungia su Dubysa). 1915 m. vasarą prie Bubių vyko įnirtingi mūšiai tarp vokiečių ir rusų armijų.

1918 m. Bubių mokykla tapo valstybine pradžios mokykla, 1920 m. perkelta į buvusios pieninės patalpas, o 1924 m. įsikūrė buvusioje grafo D. Zubovo arklių keitimo stotyje. 1949 m. mokykla tapo septynmete, 1962 m. aštuonmete, 1967 m. įsikūrė naujuose pastatuose, 1986 m. tapo devynmete mokykla, duris atvėrė erdvus trijų aukštų mokyklos priestatas. 1987 m. mokyklą imta vadinti nepilna vidurine, nuo 1999 m. dešimtmetė pagrindinė mokykla.

Vykdant 1922 m. žemės reformą, Šiaulių apskrityje iš grafo D. Zubovo buvo nusavinti 5 dvarai. Grafas pasirinko nenusavinamą žemės normą Bubių dvaro centre. Kartu su paliktais sklypais prie lentpjūvės ir plytinės jo valdoje liko 120 ha žemės. Po D. Zubovo mirties dvarą paveldėjo jo duktė Tatjana Zubovaitė-Ropienė, o po jos mirties dvarą pasidalino dukterys Darija Putvinskienė ir Kotryna Kurkauskienė. Nuosavybės teisė į išlikusius dvaro pastatus atstatyta Dmitrijaus Zubovo anūkėms Elenai Kurkauskaitei-Slavinskienei ir Aleksandrai Putvinskaitei-Kulnienei.

1944 m. rugpjūtį ties Bubiais vyko nuožmios kovos tarp vokiečių ir sovietų. Prie piliakalnio įsteigtos Antrojo pasaulinio karo aukų kapinaitės. 1950–1995 m. apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1953 m. atidaryti kultūros namai, 1956 m. paštas, ambulatorija, 1957 m. biblioteka.

2000 m. patvirtintas Bubių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1566 m.	Aukštelkų valsčius
1919–1950 m.	Šiaulių apskritis
1950–1995 m.	Bubių apylinkės centras
nuo 1995 m.	Bubių seniūnijos centras

Pavadinimo kilmė

Pagal vieną legendą, senovėje Bubių gyvenvietę supo didžiuliai miškai su daugybe kurtinių (beje, kurtinys vaizduojamas ir herbe), nuo kurių nuolatinio baubsėjimo ir kilęs pavadinimas. Kita legenda byloja, kad Bubių vardas kilęs iš miškuose gyvenusių ir žmones gąsdinusių „baubų“.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1783 m. ir 2001 m.
1783 m.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1975 m.	1979 m.sur.	1984 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
50 (13 namų)	259	495	633	606	627	718	794	878
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Mečislovas Gedvilas (1901–1981), Lietuvos komunistų veikėjas.

Nuorodos

• Bubių piliakalnis
• Bubiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 477 psl.
• Bubių dvaro sodyba
• Bubių nuotraukos
• lietuvos.net Bubių nuotraukos
• lietuvos.net Bubiai, Geluvos ežero nuotraukos

Svarbiausios gyvenvietės Šiaulių rajone

Bazilionai | Bubiai | Ginkūnai | Gruzdžiai | Kairiai | Kuršėnai | Kurtuvėnai | Kužiai | Meškuičiai | Raudėnai | Šakyna | Vijoliai

Nuotraukos

• 

  Bubių dvaro pastatai

• 

  Bubių dvaro pastatai

• 

  Bubių dvaro pastatai

• 

  Bubių tvenkinys

• 

  Bubių televizijos ir radijo retransliatorius

• 

  Bubių seniūnija

• 

  Dubysa ties Bubiais

• 

  Šiaulių jūra ties Bubiais