Antanas Gabrėnas
| Antanas Gabrėnas | |
|---|---|
| Gimė | 1922 m. vasario 7 d. Kuršėnai |
| Mirė | 1984 m. rugpjūčio 10 d. (62 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Genovaitė Tolkutė |
| Vaikai | Eglė Gabrėnaitė |
| Veikla | Aktorius |
| Sritis | Teatras ir kinas |
| Partija | 1979 m. SSKP |
| Alma mater | 1952 m. A. Lunačiarskio teatro meno institutas |
Antanas Gabrėnas (1922 m. vasario 7 d. Kuršėnuose – 1984 m. rugpjūčio 10 d. Kaune) – Lietuvos teatro ir kino aktorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1943 m. baigė Raseinių gimnaziją. 1952 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą.
1952–1982 m. Kauno dramos teatro aktorius, 1977–1981 m. ir direktorius. 1955–1982 m. Kauno mokytojų namų liaudies teatro režisierius. Nuo 1960 m. vaidino kino ir TV filmuose. 1965 m. LSSR nusipelnęs artistas.[1][2] Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žmona Genovaitė Tolkutė, duktė Eglė Gabrėnaitė, sūnus Žilvinas Gabrėnas, anūkai – Rokas Ramanauskas, Ieva Gabrėnaitė, Mindaugas Gabrėnas.
Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Cyganovas – Maksimas Gorkis. Barbarai, 1952 m.
- Kareninas – Levas Tolstojus. Gyvasis lavonas, 1954 m.
- Dūdaris – Rudolfas Blaumanis. Siuvėjų dienos Silmačiuose, 1956 m.
- Kulyginas – Antonas Čechovas. Trys seserys, 1960 m.
- Glosteris – Viljamas Šekspyras. Karalius Lyras, 1961 m.
- Lunačiarskis – Michailas Šatrovas. Bolševikai, 1970 m.
- Helmeris – Henrikas Ibsenas. Nora, 1972 m.
- Registratorius – Maksas Frišas. Biografija: vaidinimas, 1974 m.
- Gelovinis – Vincas Krėvė. Šarūnas, 1980 m.
Kine ir televizijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kranininkas – Gyvieji didvyriai, 1960 m., rež. Vytautas Žalakevičius, Lietuvos kino studija (LKS)
- Naktys be nakvynės, 1966 m., rež. Algirdas Araminas, Gediminas Karka, LKS
- Ave, Vita, 1969 m., rež. Almantas Grikevičius, LKS
- Džonas Grifinas – Juodas, kaip aš, 1969 m., rež. Tonis Kaskas, Ekran
- Kapitonas Kosovskis – Paskutinis „Albatroso“ reisas, 1971 m., rež. Leonidas Pčiolkinas, Ekran
- Protėvių paslaptis, 1972 m., rež. Maratas Aripovas, Tadžikfilm
- Džonas Belju – Smokas ir Mažylis, 1975 m., rež. Raimondas Vabalas
- Fabriko direktorius – Nesėtų rugių žydėjimas, 1978 m., rež. Marijonas Giedrys
- Mokyklos direktorius – Pasigailėk mūsų, 1978 m., rež. Algirdas Araminas
- Finansų ministras – Veidas taikinyje, 1978 m., rež. Almantas Grikevičius, LTV
- Kunigas - Kaimynai, 1979 m., rež. Vidmantas Bačiulis, LTV
- Karo ministras – Žaltvykslės, 1980 m., rež. Gytis Lukšas, LKS
- Gordonas – Ispaniškas variantas, 1980 m., rež. Erikas Lacis, Rygos kino studija
- Raudonmedžio rojus, 1981 m., rež. Bronius Talačka, LTV
- Dėdė Albertas – Lošimas be kozirių, 1981 m., rež. Algimantas Kundelis, LKS
- Teisėjas – Amerikietiška tragedija, 1981 m., rež. Marijonas Giedrys, LKS
- Rektorius – Turtuolis, vargšas…, 1982 m., rež. Arūnas Žebriūnas, LKS[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Petras Bielskis. Antanas Gabrėnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 559
- ↑ Elvyra Markevičiūtė. Antanas Gabrėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 312 psl.
- ↑ Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. - Vilnius: Mintis, 1986. - 35 psl.