Eimutis Juzeliūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eimutis Juzeliūnas
Gimė 1958 m. balandžio 8 d. (65 metai)
Kuršėnuose
Veikla Lietuvos elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Alma mater Baltijos vadybos institutas

Eimutis Juzeliūnas (g. 1958 m. balandžio 8 d. Kuršėnuose) – Lietuvos elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, buvęs valstybinio Chemijos instituto direktorius, Klaipėdos universiteto rektorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1981 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą ir įgijo chemiko dėstytojo kvalifikaciją. 1986 – chemijos mokslų kandidatas (MA Chemijos ir Cheminės technologijos institutas); 1994 – habilituotas daktaras (Chemijos institutas, Biochemijos institutas, VU); 1998 – profesorius (KTU); 2008 – tarptautinio verslo vadybos magistras (Baltijos Vadybos institutas, BMI, konsorciumas: HEC School of Management (Prancūzija), Copenhagen Business School (Danija), Louvain School of Management (Belgija), Norwegian School of Economics and Business Administration (Norvegija) ir VDU (Lietuva).

E. Juzeliūnas ėjo atsakingas pareigas valstybiniuose Chemijos ir cheminės technologijos bei Chemijos institutuose: skyriaus vadovas (1993-1995), direktoriaus pav. (1998-2000),  direktorius (2001-2009), o taip pat vyriausiasis mokslo darbuotojas. 2009-2011, 2013-2014 metais dirbo mokslinį darbą Kembridžo universitete (JK) silicio elektrochemijos saulės energetikai srityje. Sukūrė juodojo silicio iš išlydytų druskų gamybos technologiją, kuri patentuota Europoje, JK, JAV, Kinijoje, Japonijoje. 2014-2018 m. - Klaipėdos universiteto rektorius. Nuo 2012 m. – Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas. Skaitė paskaitas Vilniaus, Klaipėdos bei Vilniaus Pedagoginiame universitetuose.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrimų sritys – elektrochemijos medžiagotyra, metalų korozija ir elektrocheminis nusodinimas, elektrodinė kinetika, ekologinė elektrochemija, superlaidininkinė magnetometrija ir kvarco kristalo nanogravimetrija. Su kitais sukūrė mikrogravimetrinių jutiklių lydinių korozijai tirti, būdų atmosferos taršai įvertinti.[1] Kartu su Kembridžo mokslininkais sukūrė juodojo silicio iš išlydytų druskų gamybos technologiją, kuri patentuota Europoje, JK, JAV, Kinijoje, Japonijoje.

Tyrimų rezultatus paskelbė 114 mokslinių straipsnių, padarė 40 žodinių pranešimų konferencijose (8 kviestieji), atliko EK finansuotus projektus (Joule 2, 6th Framework, 7th Framework, Leonardo da Vinci).

Tarptautinės tyrimų stipendijos: 1995-1997, 2000 Alexander von Humboldt fondas, Karl-Winnacker Institut der DECHEMA e.V., Vokietija. 1998 – Alexander von Humboldt fondas, FIT Messtechnik GmbH, Vokietija. 1998 – Amerikos Chemikų Draugija, Pensilvanijos valstybinis universitetas, JAV. 2001-2002 JAV Fulbright programa, Vanderbilt Universitetas, JAV. 2009-2011, 2013-2014 Europos Komisija, 7-toji bendroji programa, Marijos Kiuri Europos bei tarptautinė stipendijos, Kembridžo universitetas (JK).

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Mokslo premijos laureatas (2008).

Švedijos karališkasis Poliarinės žvaigždės Komandoro laipsnio ordinas (2015).

Theodor von Grotthuss fondo medalis (2005).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Eimutis Juzeliūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 93 psl.