Pacai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pacai
Gozdava
Gozdava
Kilmė  ?
Pradininkas Kimuntas
Titulas Grafas
Laikotarpis XIV-XIX/XX a.
Šalys LDK
Dvarai Jiezno grafystė, kt.
Atšakos Pacėnai

Pacai – lietuvių kilmės LDK didikų giminė, didžiausią galią pasiekusi XVII amžiaus antrojoje pusėje. Seniausia Pacų valda buvo netoli Gardino, valdytos žemės daugiausiai telkėsi pietinėje Lietuvos dalyje; dar XVIII a. pabaigoje minimas Pacų majoratas – Jiezno grafystė.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Atminimo lenta, žyminti Pacų koplyčią-mauzoliejų Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioje
Pacų rūmai Vilniuje
Pacų rūmų Vilniuje interjeras
Pacų giminės karstai Pažaislio vienuolyne

Pacai Lietuvos didikai. Pacų giminės protoplastas Kimantas (Kymunt) pirmą kartą minimas 1388 m. Vytauto privilegijoje. Netoli Gardino stovėjęs jo dvaras nurodytas kryžiuočių Wegeberichtuose ir pavadintas „Kymundsdorf“. Giminės pradininku Kimantą laikė ir Pacas Daukšaitis, 1434 m. Gardino sutartyje prisegtame antspaude nurodęs senelio vardą. Kimanto sūnus Daukša Kimantaitis kartu su tėvu liudijo 1401 m. Vilniaus sutartyje. XV a. pab. karjeros laiptais sparčiai kylantiems Pacams (jau Paco Daukšaičio sūnus Jurgis tapo valdovo maršalka) Lietuvoje nebuvo lygių: tokia pat galinga buvo tik Sapiegų giminė, prieš kurią Pacai pradėjo aktyviai kovoti, subūrę Valkininkų konfederaciją (1700 m.) ir joje su kitų galingų didikų giminių atstovais sutriuškinę Sapiegas. Refomacijos Lietuvoje metu svarbiausi giminės atstovai perėjo į kalvinizmą ir tik vėliau, XVII a. pradžioje, grįžo į katalikybę. Pacai ėmė kildinti save iš romėnų ir giminiuotis su florentietiška Pazzi [1] gimine. Kazimieras Zigmantas Pacas, susižavėjęs Pažaislio apylinkių grožiu, nusprendė pastatyti kamaldulių vienuolyną. Jo darbus pratęsė giminaitis Mykolas Kazimieras Pacas. Pažaislio vienuolynas, Vilniaus šv. Petro ir Povilo bei šv. Teresės bažnyčia – unikalūs statiniai Lietuvoje, išlikę iki šių dienų. Kiti šios giminės atstovai statė bažnyčias visoje Lietuvoje.

Pacų giminės atstovai LDK užėmė labai aukštas pareigas, dalyvavo svarbiausiuose istoriniuose įvykiuose. Griūvant Abiejų Tautų Respublikai, Pacai ir Pociejai aktyviai dalyvavo sukilimuose, dėl ko caro valdžia galutinai atėmė iš jų Jiezno majoratą bei visus turėtus dvarus ir turtus. Mykolas Pociejus, gyvenęs emigracijoje, buvo asmeninis Napoleono patarėjas ir vedė jį žygyje prieš Rusijos carą.

Yra manoma, jog Pacų palikuonių Lietuvoje nebėra išlikę, tačiau ne taip aktyviai reiškęsi politikoje Pacai ir Pociejai liko gyventi Lietuvoje ir Lenkijoje, išvengė represijų. Šiandien priskaičiuojama arti 100 šios giminės atstovų Lietuvoje, dar daugiau – Lenkijoje, Ukrainoje, JAV ir Kanadoje. Garsus tarpukario Lietuvos teisininkas profesorius Mykolas Riomeris kilęs iš Pacų giminės – jo senelė buvo Anna de Pac.

Atstovai[taisyti | redaguoti kodą]

Žymesni giminės atstovai:

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Avižonis Konstantinas. Rinktiniai raštai. IV. Vilnius, 1994 m.
  • Kviklys Bronius. Mūsų Lietuva. II tomas.1965 m., JAV.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Baniulytė A. Pacai ar Pazzi? Nauja Palemono legendos versija LDK raštijoje, Senoji Lietuvos literatūra, Vilnius, 2005, kn. 18: Istorijos rašymo horizontai, p. 140–166


Commons-logo.svg Vikiteka: Pacai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka