Kuršėnų pėsčiųjų tiltas

Koordinatės: 56°00′03″š. pl. 22°56′03″r. ilg. / 56.000877°š. pl. 22.934235°r. ilg. / 56.000877; 22.934235 (Kuršėnų pėsčiųjų tiltas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kuršėnų pėsčiųjų tiltas
Kuršėnų pėsčiųjų tiltas
Kuršėnų pėsčiųjų tiltas
56°00′03″š. pl. 22°56′03″r. ilg. / 56.000877°š. pl. 22.934235°r. ilg. / 56.000877; 22.934235 (Kuršėnų pėsčiųjų tiltas)
Vieta Kuršėnai
Kerta Ventą
Ilgis 262 m
Plotis 3-10 m[1]
Pastatytas 2020 m.
Konstrukcija Sijinis tiltas

Kuršėnų pėsčiųjų tiltas – naujai pastatytas pėsčiųjų tiltas Kuršėnuose, nutiestas per Ventos upę, jungiantis miesto centrinės dalies bei rekonstruoto Kuršėnų dvaro ir senojo parko teritorijas. 262 m ilgio tiltas atidarytas 2020 m., buvo vienu ilgiausių tokio tipo statinių Lietuvoje.[2][3][4][5]

Inžinerinis–rekreacinis objektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuršėnų tiltas yra ne tik inžinerinis statinys, bet ir rekreacinis objektas, dar vienas traukos centras mieste.[6][7] Judėjimą tiltu paįvairina besikeičiantys vaizdai. Vykstant nuo dvaro pusės, matomas Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios bokštas. Tilto prieigose driekiasi vaizdingas upės slėnis ir jos senvagė, sukurtos atviros ir medžių lajomis ribotos erdvės. Miesto centro pusėje tiltas išplatėja, jame suformuota aikštelė sustojimui, apsižvalgymui. Įrengtos apžvalgos aikštelės su interaktyviomis salelėmis.[8] „Žaliosios“ energijos stotelėje, pasitelkiant saulės energiją, sudaryta galimybė pasinaudoti belaidžiu internetu, pakrauti mobilųjį telefoną, paklausyti muzikos ar pripūsti dviračio padangą. Yra ir SOS pagalbos mygtukas. Architektai, sekdami naujosiomis tradicijomis, čia sumontavo erdvinę skulptūrą įsimylėjėlių spynelėms kabinti. Šviečiančioje galerijoje tilto posūkio aikštelėje galima grožėtis besikeičiančiais dailės kūriniais.[9] Kitoje aikštelėje įrengta vieta žvejybai su poilsiui skirtais suoliukais.

Ant tilto sumontuota išmanioji apšvietimo sistema:[7] intensyviau apšviečiama judančių objektų trajektorija, o vietos, kur nėra judėjimo – veikia budėjimo režimu. Per šventes pagal poreikį tiltą apšviečia pasirinkta spalva ar spalvų kombinacija. Aplinkui tiltą sutvarkytas ir poilsiui bei rekreacijai pritaikytas upės slėnis ir prieigos. Ši teritorija ilgą laiką buvo apleista, o pastačius tiltą įrengti pėsčiųjų takai, žaidimų aikštelė, lauko treniruokliai, prieplauka, maudykla, lauko terasa. Teritorija tapo pritaikyta neįgaliesiems, šeimoms su vaikais.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiltui išskirtinumą suteikia statinio silueto kreivės, brėžiamos tiek plane, tiek vertikalėje, sukuriančios „bangavimą“, interpretuojant upės tėkmę. Tilto architektūroje pabrėžiama ažūrinė metalo konstrukcijų kompozicija „skeletonas“, darniai įsiliejantis į gamtinę aplinką. Netipinių formų ir plastikos statinio apdailai panaudotas rūdintas plienas „Corten“. Karkaso spalvos ir kryptys vertikalios, tarsi atkartojančios medžių kamienus. Tiltas sudarytas iš dviejų atskirų nekarpytų sijinių perdangų, kurios ties viduriu sujungtos aikštele. Tilto galuose perdanga nuo atramų atskirta temperatūrinėmis – deformacinėmis siūlėmis. Tilto dangoje ant plieninių ilginių paklotos kompozitinės medienos–plastiko mišinio lentos. Tilto atramos – monolitinės gelžbetoninės, pamataipoliniai.[2] Visos tilto laikančiosios plieninės konstrukcijos nudažytos juoda spalva.

Konstrukcijų montavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Objekte pirmiausia buvo kalami poliai, gamykloje gaminamos metalinės tilto konstrukcijos. Per keturis mėnesius specialistai suvirino konstrukcijas, kurių vienas segmentas svėrė apie 60 t. Stambiagabaričiu transportu iš Kretingos metalinės tilto dalys buvo atgabentos į Kuršėnus. Toliau sekė sudėtingas jų montavimas.[10] Kadangi šiame objekte montuojant tiltą nebuvo galima pasinaudoti kėlimo kranu, buvo pasirinktas kitas būdas – konstrukcijų užstūmimas specialiai įrengtu keliu. Lietuvoje tokiu būdu pastatyti dar du tiltai, bet užsienio tiltuose tai gana dažnai taikomas statybos būdas. Jo pasirinkimą Kuršėnuose lėmė tilto geografinė padėtis, kai iš vienos tilto pusės neįmanoma privažiuoti stambiagabaričiam kranui.[11] Maždaug po 60 t sveriančių metalinių konstrukcijų užkėlimui ant tilto pagrindo pasitelktas specialus UAB „Mažeikių strėlė“ kranas, kurio keliamoji galia – 450 t. Juo buvo keliamos ir montuojamos konstrukcijos. Atliktas preciziškumo reikalaujantis darbas: 60-ties tonų segmentai tarsi bėgiais buvo nustumti į projektinę padėtį. Prie tilto montavimo dirbo apie 30 UAB „Tilta“ darbuotojų – inžinierių ir statybininkų.[12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Artimiausi tiltai per Ventą
prieš srovę: Kuršėnų pėsčiųjų tiltas pasroviui:
Pavenčių geležinkelio tiltas Stasio Raštikio tiltas