Jonas Karolis Chodkevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Karolis Chodkevičius
Jan Karol Chodkiewicz 1.PNG
Chodkevičiai
Grifas su kardu (herbas)
Grifas su kardu (herbas)
Gimė: 1561 m.
Vilnius
Mirė: 1621 m. rugsėjo 24 d. (~60 metų)
Chotyno tvirtovė, palaidotas – Ostroge (Ukraina).
Tėvas: Jonas Chodkevičius
Motina: Kristina Zborovskaitė
Sutuoktinis(-ė): 1. Sofija Mieleckaitė,
2. Ona Aloizė Ostrogiškė
Vaikai:

Iš I santuokos:
Jeronimas Krizostomas Chodkevičius,
Jonas Kazimieras Chodkevičius,
Ona Scholastika Chodkevičiūtė–Sapiegienė

Commons-logo.svg Vikiteka: Jonas Karolis ChodkevičiusVikiteka

Jonas Karolis Chodkevičius (balt. Ян Караль Хадкевіч, ukr. Ян Кароль Ходкевич, lenk. Jan Karol Chodkiewicz, rus. Ян Кароль Ходкевич, 1561[1] (kitur – 1560) m. Vilniuje – 1621 m. rugsėjo 24 d., Chotyne, palaidotas Ostroge, Ukraina) – Jono sūnus, žymiausias XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų, garsus LietuvosLenkijos karo vadas (nuo 1600 m. lauko etmonas, nuo 1605 m. – Lietuvos didysis etmonas) ir Lietuvos valstybės veikėjas (nuo 1599 m. Žemaičių seniūnas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada).[2]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Jono Karolio Chodkevičiaus antroji žmona Ona Aloizė Ostrogiškė

Mokėsi Vilniaus akademijoje, 15861589 m. kartu su broliu Aleksandru studijavo filosofiją ir teisę Ingolštato (Bavarija, Vokietija) ir Paduvos (Italija) universitetuose. Besimokant Vilniaus akademijoje, Steponas Batoras pastebėjo jo didelius gabumus, kai šis jį pasveikino Kolegijos vardu savo parašyta lotyniška kalba, ir jam išpranašavo: „Tikrai šis jaunuolis bus didelis karys!“[3]

Būdamas Žemaičių seniūnu, 1602 m. Kretingoje pastatė pirmąją bažnyčią ir įkurdino vienuolius bernardinus, kuriems 16051617 m. pastatė vienuolyną ir mūrinę bažnyčią. 1609 m. šalia Kretingos dvaro pastatė Karolštato (taip vadinosi Kretinga XVIIXVIII a.) miestą, kuriam suteikė Magdeburgo teisę. Skuode 1614 m. pastatė mokyklą, o Kražiuose įsteigė jėzuitų kolegiją, kuri jo sumanymu turėjo tapti Žemaičių seniūnijos švietimo ir kultūros židiniu. Šalia kolegijos J. K. Chodkevičiaus fundacija 1621 m. pradėta statyti jėzuitų bažnyčia.

Valstybės tarnyba[taisyti | redaguoti kodą]

Baigęs mokslus, buvo paskirtas didžiojo kunigaikščio rūmų taurininku. Jis atsidėjo karinei literatūrai, mūšių planų bei schemų sudarinėjimui, praktiškam rūmų kariuomenės kariniam mokymui. 1595 m. numalšino kazokų maištą Ukrainoje, sėkmingai žygiavo į Moldaviją. Paskirtas lauko, vėliau – didžiuoju etmonu, 16011609 m. vadovavo LDK kariuomenei kovose su Švedija dėl Livonijos žemių.

Labiausiai jį išgarsino 1605 m. Kirchholmo (Salaspilio) mūšyje pasiekta triuškinanti pergalė prieš Švedijos karaliaus Karolio IX vadovaujamą kariuomenę bei paskutinysis mūšis ties Chotynu (prie Dniestro, Ukraina), kuriame jo vadovaujama jungtinė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė sėkmingai atrėmė gausesnės Turkijos ir Krymo totorių kariuomenės puolimą.[4]

Nutraukus kovas su švedais, vadovavo Lenkijos–Lietuvos kariuomenės žygiams į Maskvą.

Postas
Prieš tai:
Stanislovas Radvila II
POL województwo żmudzkie IRP COA.svg
Žemaičių seniūnas
15991616
Po to:
vieta buvo laisva
Prieš tai:
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis
POL województwo mińskie IRP COA.svg
Vilniaus vaivada
16161621
Po to:
Leonas Sapiega


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Genealogia dynastyczna
  2. Genutė Kirkienė. LDK politicos elito galingieji: Chodkevičiai XV–XVI amžiuje. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008
  3. Mykolas Biržiška. Chodkevičiai. – Lietuviškoji enciklopedija. – Kaunas, 1937. – T. 5
  4. Antanas Tyla. Chodkevičius Jonas, Katkevičius, Katkus. – Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4. – P. 79–80
  • Mykolas Jučas. Chodkevičius, Katkevičius, Katkus, Jonas Jeronimas. – Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1. – P. 327
  • Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Kretinga (Klaipėda: Druka), 2009. – P. 12–14