Juozapas Tiškevičius II
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Juozapas Tiškevičius II lenk. Józef Tyszkiewicz |
|
|---|---|
| Tiškevičiai | |
 |
|
| Lelija (herbas) | |
| Gimė: | 1835 m. Vokėje |
| Mirė: | 1891 m. gegužės 27 d. (~56 metai) Palangoje |
| Tėvas: | Juozapas Mykolas Tiškevičius |
| Motina: | Ona Zabielaitė |
| Sutuoktinis(-ė): | Sofija Horvataitė |
| Vaikai: |
Juozapas Tiškevičius |
| Veikla: | Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Rusijos imperijos karinis veikėjas. |
Juozapas Tiškevičius (lenk. Józef Tyszkiewicz, 1835 m. Vokėje - 1891 m. gegužės 27 d. Palangoje, palaidotas Kretingoje) – Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Rusijos imperijos karinis veikėjas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos. [1] Tėvas Juozapas Mykolas Tiškevičius. Motina Ona Zabielaitė. Broliai Mykolas Tiškevičius III, Jonas Vytautas Tiškevičius, Vladislovas Tiškevičius.
1862 m. vedė Sofiją Horvataitę, kuri pagimdė 6 sūnus ir 3 dukras:
- Juozapas Tiškevičius (1863-1867 m.),
- Aleksandras Tiškevičius III (1864-1945 m.)
- Vladislovas Tiškevičius II (1865-1936 m.)
- Antanas Tiškevičius (1866-1919 m.)
- Juozapas Tiškevičius IV (1868-1917 m.)
- Feliksas Tiškevičius (1870-1932 m.)
- Marija Tiškevičiūtė (1871-1941 m.)
- Sofija Tiškevičiūtė (1874 m.)
- Elena Klotilda Tiškevičiūtė (1876-1963 m.)
[taisyti] Valstybės tarnyba
Jaunystėje tapo karininku, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, kazokų daliniuose. Į atsargą išėjo būdamas pulkininkas.
[taisyti] Dvarai
Paveldėjo Palangos dvarą, įsigijo Užtrakį ir Lentvario dvarą, kuris davė didžiausias pajamas. Be to nemažai uždirbo iš miško medžiagos eksporto. Lentvaryje prie ežero 1855 m. pastatė šveicariško stiliaus rūmus, įkūrė parką.
Palangoje, kairiajame Ronžės upelio krante įkūrė kurortą su kurhauzu, gydyklomis ir maudyklėmis. 1843 m. pradėjo formuoti senojo dvaro parką.
Apie 1862 m. iš grafo Dmitrijaus Zubovo išsinuomavo Kretingos dvarą, kurį 1875 m. nusipirko ir į Kretingą perkėlė šeimos rezidenciją. Iš pagrindų pertvarkė Zubovų statytus Kretingos dvaro rūmus. Juose įrengė puošnią baltają pokylių salę, raudonąją muzikos ir žaliają sales, darbo kabinetą, valgomuosius salonus, Tiškevičių giminės atstovų portretų galeriją, rūmų koplyčią, kurioje galima buvo pasigėrėti įspūdingu paveikslu „Keturi evangelistai“ (dailininkas Valentinas de Bulone), nežinomo italų menininko nutapyta „Madona“, ant lentų Italijoje tapytomis Kryžiaus kelio stotimis, nežinomo autoriaus darbo paveikslu „Kristus prie stulpo“. Prie rūmų pristatė stiklinę oranžeriją – Žiemos sodą, kuriame augo egzotiškų kraštų augalai, uolomis krito krioklys, vingiavo upeliukai, kuriuose nardė dekoratyvinės žuvelės. Atnaujino vaismedžių sodą ir parką, liepų alėjas, kurios karpomos sudarė arkos pavidalo tunelius. Alėjų susikirtimo vietose įrengtos apvalios, gerai apšviestos aikštelės, kuriose stovėjo altanos ir skulptūros. Parke buvo įrengti rožynai ir gėlynai su fontanais ir skulptūromis. Dar vienas fontanas tryško iš skulptūros priešais rūmus. Rytų pusėje sodą juosė kaštonų alėja, o nuo gatvės skyrė akmenų ir plytų mūro siena. Sode buvo auginami fazanai ir vynuoginės sraigės. Parke buvo iškasti trys kaskadiniai tvenkiniai. Grafas leido sode lankytis Kretingos miestelėnams ir apylinkių valstiečiams.
Dalį kapitalo investavo į pramonę ir prekybą, Vilniuje įkūrė garinį malūną, Lentvaryje pastatė vielos ir vinių fabriką, Palangoje - plytinę ir uostą, iš kurio garlaivis „Feniksas“ plukdė į Liepoją plytas ir žemės ūkio produkciją. Garlaivis švartavosi prie jūron nutiesto medinio tilto. 1882 m. nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, sujungusi Kretingos ir Oginskių Plungės bei Rietavo dvarus. 1884 m. nuo dvaro iki miesto nutiesta akmenimis grįsta gatvė su pirmuoju Kretingoje šaligatviu ir mūriniu tiltu. 1890 m. rūmų apšvietimui jau buvo naudojama elektra. Grafas buvo Kauno gubernijos vaikų prieglaudų globos draugijos narys.
Išėjęs į atsargą, 1882 m. subūrė dvaro orkestrą, kurio branduoliu tapo profesionalūs muzikantai, su šeimomis atvykę iš Čekijos. Orkestras koncertuodavo ir Palangos kurorte. Grafui mirus, orkestras iširo.
Mirė 1891 m. gegužės 27 d. Pašarvotas buvo Palangoje. Paskutinėn kelionėn į Kretingą išvežtas ant katafalko, kurį traukė keturi juodai apdengti arkliai. Aprengtas paradine pulkininko uniforma, grafas gulėjo įstiklintame karste, ant kurio buvo padėta uniforminė kepurė ir kardas. Kretingoje karstas buvo pastatytas parapijos kapinių Šv. Jurgio koplyčioje. 1893 m. sūnui Aleksandrui pagal švedų architekto Karolio Eduardo Strandmano parengtą projektą kapinėse pastačius šeimos koplyčią, grafo palaikai perkelti į jos rūsį.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius., 325 psl.
[taisyti] Nuorodos
| LDK didikų giminės | |
|---|---|
| Lietuvių kilmės | • Kęsgailos • Astikai • Radvilos • Goštautai • Olelkaičiai • Čartoriskiai • Alšėniškiai • Pacai • Manvydai • |
| Rusėnų kilmės | • Chodkevičiai • Ostrogiškiai • Sapiegos • Tiškevičiai • Oginskiai • Iljiničiai • Višnioveckiai • |
| Vokiečių kilmės | • Tyzenhauzai • Pliateriai • |
| Totorių kilmės | • Glinskiai • |
