Jonava

Kitos reikšmės – Jonava (reikšmės).

Jonava

Jonava

55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Jonavos rajono savivaldybė

Įkūrimo data

1750 m. rugpjūčio 8 d.

Gyventojų

34 056

Plotas

10,639 km²

Tankumas

3 201 žm./km²

Pašto kodas

centrinis LT-55001

Vikiteka

Jonava

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė)
Vardininkas:	Jonavà
Kilmininkas:	Jonavõs
Naudininkas:	Jõnavai
Galininkas:	Jõnavą
Įnagininkas:	Jõnava
Vietininkas:	Jonavojè

Jonava (tarimas) – devintas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas, esantis Kauno apskrityje, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Jonavos rajono centras. Yra 2 pašto skyriai. Miesto centre yra Santarvės aikštė, Ramybės skveras.

Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 8 d., neretai siejamas ir su Joninėmis.

Istorija

Pavadinimo kilmė

Žemaičių stalininkas Dominykas Kosakovskis, prie Skarulių dvaro įkurdamas miestelį, jį pavadino savo sūnaus Jono Eustachijaus vardu slaviškos darybos principais (Janowo). Ilgainiui nusistovėjo aplietuvinta pavadinimo lytis Jonava.

Yra legenda, kuri byloja, kad senais laikais kairiajame Neries krante, stovėjusi smuklė, kurioje gyveno Jonas ir Jonienė. Smuklė viliodavo pirklius, amatininkus, kurie sakydavo „Užsukime pas Jonus“. Pasak legendos, taip ir kilo Jonavos pavadinimas.

Miesto kūrimasis ir plėtimasis

Manoma, kad Jonavos vietoje ošė gūdi giria, mat ir dabar rytinė miesto dalis atsimuša į tankius miškus. Bene anksčiausiai apgyvendinta miesto dalis buvo Skarulių kaimo teritorijoje. Čia kasinėjant rasta įvairių 10-12 tūkst. pr. m. e. darbo įrankių. Didžiausia archeologinė gyvenvietė aptikta ties dabartiniu miesto senamiesčiu, seniausia – dabartinio Jonavos Kultūros centro vietoje.^[1] Taip pat nemažai gyventa ir ties Jonavos autobusų stotimi, mat net ir šiais laikais randama molio puodų šukių.

Jonaviečiai minėję, jog ties Jonavą per Nerį buvusi brasta, kuri buvo aprašyta ir 1373 m. „Livonijos kronikoje“. Brasta tuomet buvo itin svarbus to meto karinis objektas, tad ji itin slėpta, saugota.

Miesto atsiradimas siejamas su Skarulių dvaru. XVII a. jis atiteko Dominikui Kosakovskiui, kuris 1740 m. pasistatė rūmus. 1750 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1776 m. Skarulių kaimas atiteko Juozapui Kazimierui Kosakovskiui, įkurtas marijonų vienuolynas. Pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą 1791 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Šie pastatai sudarė miesto centrą, o vėliau į jį pradėjo keltis ir pirmieji gyventojai iš aplinkinių kaimų.^[2]

XVIII a. Jonava buvo sudaryta iš dvaro ir gyvenvietės, kuri buvo įsikūrusi dešiniajame Neries krante. Pati gyvenvietė plėtėsi į vakarus nuo brastos. Pro dvarą ėjo kelias iš Ukmergės į Kauną, centrinė gatvė vedė į Kėdainius.

1789 m. gyventojų surašymo duomenimis, bene pusė Jonavos gyventojų buvo žydai. Miesteliui plėstis įtaką turėjo nebloga geografinė padėtis. Aštuoniolikto amžiaus pabaigoje Neries upe padidėjo prekyba, tad mieste atsirado nemažai prekybininkų. 1820 m. Jonavoje buvo bemaž 133 kiemai.

1835 m. nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos kelias, pastatyta arklių pašto stotis. 1838 m. per Jonavą nutiesiama optinio telegrafo linija, vėliau buvusi pakeista elektromagnetine. 1842 m. per Nerį veikė keltas.

Jonava statėsi be jokio plano, buvo renčiami mediniai namai, tačiau nuo baudžiavos panaikinimo iki pirmojo pasaulinio karo miestas itin nesiplėtė, o 1894 m. kilęs gaisras itin nuniokojo patį miestą, 1899 m. parengtas miesto atstatymo planas. Vėliau gaisras kilo tik 1905 m. – nuniokota geležinkelio stotis bei daugelis gyvenamųjų namų.

1871 m. Jonavoje gyveno apie 3000 žmonių, dauguma vertėsi prekyba. Tais pačiais metais Liepojos-Romnų geležinkeliu važiavo pirmasis traukinys. Geležinkelis itin smarkiai padidino miesto plėtimąsi į šiaurę, o laivyba Nerimi ilgainiui neteko prasmės.

Toliau plėtėsi prekyba – vyko didelės mugės, kūrėsi parduotuvės, turgūs. XX a. jonaviečiai garsėjo stalyste bei ratų gamyba.

1893 m. ant Varnutės upelio pastatyti pirmieji malūnai. 1912 m. atidarytas degtukų fabrikas.

Pokario metai ir pramonės kūrimasis

Po antrojo pasaulinio karo Jonava neteko daugelio pastatų bei gyventojų.

1946 m. nutarta degtukų fabriką pertvarkyti į baldų įmonę, 1958 m. tapusią Jonavos baldų kombinatu. Baldai buvo gaminami net Maskvos Kremliui, Suvažiavimų rūmams, Didžiajam teatrui. Šeštajame dešimtmetyje baldininkams pastatyta gyvenvietė, klubas, mokykla.

1950 m. Jonava tapo Jonavos rajono centru.

1962 m. netoli Skarulių prasidėjo chemijos (azotinių trąšų) gamyklos – „Azoto“ (dab. AB „Achema“), statybos. Pirmasis lietuviškas amoniakas pagamintas 1965 m.. Gamykla plėtėsi ir augo. Taip septintojo dešimtmečio pradžioje Jonava imta vadinti chemikų miestu. Dėl chemijos gamyklos plėtimosi, Skarulių kaimas buvo pradėtas naikinti, padidėjo aplinkos užterštumo problemų. Miesto centre pastatyta universalinė parduotuvė (architektas A. Beinortas).

1986 m. Jonavoje pastatytas Taurostos tiltas, sumažinęs automobilių srautus per miestą.

1989 metų kovo 20 dieną, 11.20 valandą, Jonavos „Azote“ įvyko sprogimas, kurio metu išsiliejo apie 7,5 tūkst. tonų skysto amoniako, kilo gaisras ir į atmosferą išsiskyrė daug nuodingų dujų. Nuodingų cheminių junginių debesis vėjas nešė link Ukmergės, Širvintų, Kėdainių. Vėliau paskelbta, jog 29 žmonės dėl avarijos tapo neįgalūs.^[3] Tačiau tikrieji nelaimės nuostoliai ir padariniai nesuskaičiuoti ir neįvardinti iki šiol. Yra žinoma, kad amoniakas gali sukelti rimtus vaikų smegenų pažeidimus, ypač pavojingas embrionui nėštumo laikotarpiu.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. 2-oji pusė – 1950 m.	Jonavos valsčiaus centras
1950–1953 m.	?	Jonavos rajono centras	Kauno sritis
1953–1962 m.	?	Jonavos rajono centras
1962–1965 m.	?	Kauno rajonas
1965–1995 m.	?	Jonavos rajono centras
nuo 1995 m.	Jonavos miesto seniūnija	Jonavos rajono savivaldybės centras	Kauno apskritis

Heraldika

Pagrindinis straipsnis – Jonavos herbas.

Pirmasis herbas sukurtas 1970 m. Geltoname skyde mėlynas skydelis, kuriame cheminė kolba, iš kurios auga geltona javų varpa. Aplink skydo širdį įkomponuoti geltoname fone 8 balti skrituliai su koncentriniais žiedais, simbolizuojantys nupjauto medžio rieves.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, nutarta atsisakyti senojo herbo ir jį kurti iš naujo. Pageidaujant Jonavos savivaldybei, kaip aliuzija į žymaus raštijos pradininko Abraomo Kulviečio herbą, buvo pasirinkta gulbė. Kad herbas skirtųsi nuo bajoriškojo, buvo nuspręsta pasirinkti mėlyną skydo lauką, bei pakeisti gulbės pozą. Dabar gulbė vaizduojama iš priekio beskleidžianti sparnus.

Geografija

Jonava įsikūrusi dešiniajame Neries krante, miestui būdingas raiškus reljefas. Yra gerai sutvarkytas gatvių tinklas, skverai, parkai, bei tvenkiniai išsidėstę tarp mikrorajonų, o priemiestiniai želdiniai – vieni būdingiausių Jonavos bruožų.

Aplinkinės gyvenvietės

Kulva - 7 km

Žeimiai - 13 km

Šilai - 6 km

Čičinai - 6 km

Upninkai - 16 km

Kaunas – 36 km

Šveicarija - 3 km

Rukla - 8 km

Švietimas ir ugdymas

1782 m. Jonavoje jau veikė mokykla. Vaikus mokė vienuoliai. Rašytiniuose šaltiniuose mokykla minima 1820 m. Po 13 metų šią mokyklą jau lankė 40 vaikų. Po 1820 m. sukilimo ji buvo uždaryta.

1867 m. Jonavoje įkurta liaudies mokykla (t. y. pradinė mokykla), kurioje buvo mokoma rusų kalba. 1871 m. iš Rumšiškių atkelta pradinė mokykla, prie kurios buvo įsteigta amatų klasė. XIX a. antroje pusėje prie Jonavos pradinės žydų mokyklos įsteigta batsiuvių amato klasė. 1919 m. įkurta progimnazija, kuri išleido vieną abiturientų laidą. 1935 m. pastatyta dviaukštė mūrinė mokykla, kuri pokario metu pakeista į vidurinę mokyklą. 1968 m. Jonavoje atsidarė nauja vidurinė mokykla. Miestui augant pastatyta mokykla senojoje Kauno gatvėje.

Šiuo metu veikia Jonavos politechnikos mokykla, bendrojo lavinimo - Jaunimo mokykla, Senamiesčio gimnazija, 2 vidurinės mokyklos (Santarvės, J. Ralio), Suaugusiųjų švietimo centras. Taip pat 4 pagrindinės mokyklos (Lietavos, Neries, R. Samulevičiaus, J. Vareikio), 3 pradinės mokyklos (Panerio, Jonavos, Rimkų). Ikimokyklinio ugdymo srityje veikia 2 mokyklos-darželiai („Bitutė“, „Šilelis“), 3 lopšeliai-darželiai ("Lakštingalėlė", „Dobilas“, „Saulutė“, „Žilvitis“, "Pakalnutė"). Mieste taip pat veikia papildomojo ugdymo įstaiga - Jonavos meno mokykla.

Mikrorajonai ir priemiesčiai

Senamiestis – seniausia miesto dalis, išsidėsčiusi apie Kauno gatvę, prie Neries kranto.
Geležinkelio stotis - gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurėje, prie Jonavos geležinkelio stoties.
Girelė – gyvenamasis-pramoninis mikrorajonas miesto šiaurės rytuose.
Baldininkai (Baldininkų gyvenvietė, Fabriko mikrorajonas) – mišrusis mikrorajonas išsidėstęs miesto šiaurės rytuose, šalia Liepojos-Romnų geležinkelio. Mikrorajonas buvo skirtas buvusio Jonavos baldų kombinato (dab. UAB „Baldai Jums“) darbuotojams.
Miškų urėdijos gyvenvietė (Miškų ūkis) - šiaurrytinė miesto dalis tarp Laukagalių kaimo ir Jonava-Ukmergė plento (čia anksčiau buvo įsikūręs Jonavos miškų ūkis; šiuo metu - miškų ūkio darbuotojų gyvenvietė).
Rimkai – gyvenamasis mikrorajonas į vakarus nuo miesto centro, tai vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų.
Paneriai – gyvenamasis mikrorajonas prie Neries kranto, šalia Panerių gatvės.
Lietava – gyvenamasis mikrorajonas, apima Žeimių tako, bei Lietavos gatves.
Kosmonautai – gyvenamasis mikrorajonas į šiaurę nuo miesto centro, abipus Kosmonautų gatvės.
Lakštingalos – gyvenamasis mikrorajonas, esantis prie Varnakos upelio tvenkinių.
Skaruliai – kairiajame Neries krante, į vakarus nuo „Achemos“, įsikūręs mikrorajonas. Šiame mikrorajone yra Skarulių Šv. Onos bažnyčia.
Juodmena – gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurės vakaruose, abipus Petro Vaičiūno gatvės.
Virbalai – naujausias gyvenamųjų namų mikrorajonas, esantis netoli Virbalų kaimo.

Kultūra

Kultūros veiklą organizuoja Jonavos kultūros centras (JKC). 1995 m. liepos 1 d. Kultūros ir švietimo skyriaus metodinis kabinetas reorganizuotas į Kultūros centrą, o po metų kultūros centras persikėlė į „AB Achema“ kultūros rūmus ^[4]. Šiuo metu kultūros centro direktorius yra Gintautas Masteika. Organizuojamos Joninių šventės su pagoniškomis tradicijomis, Užgavėnės, centrinės Eglės įžiebimo ceremonijos, „Homo Ludens“ – meno forumas, daugelis kitų renginių.

Kolektyvai

Rajone yra per 20 meno kolektyvų. Garsus Savivaldybės mėgėjų teatras, liaudies kapelos. Įdomi jaunimo kolektyvo „Dobilia“ veikla. Dauguma metų gyvuoja Jonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas (vadovė Rima Auglienė). Kultūros centre veikia vaikų pop choras, humoro grupė „Provincija“, klubas „Miks“.

Krašto muziejus

Krašto muziejaus pradžia laikoma 1987 m. organizuota paroda „Senoji Jonava“. 1989 m. Jonavos rajono taryba muziejui skyrė patalpas mokytojo tremtinio B. Garmaus name, kuriame 1989 m. rugpjūčio 1 d. atidarytas Jonavos kraštotyros muziejus. 1992 m. Jonavos kraštotyros muziejus persikėlė į senąsias Jonavos arklių pašto stoties patalpas, pakeistas pavadinimas į Jonavos krašto muziejų.^[5]

Šiuo metu muziejuje įrengtos kelios parodų salės, dailės, istorijos, etnografijos skyriai, turi tris filialus Jonavos rajone. Muziejininkai užsiima mokslinė tiriamąja, edukacine, kultūrine, leidybine bei ūkine veikla, organizuoja įvairius renginius bei šventes miesto bei rajono gyventojams.

Bibliotekos

1939 m. įsteigta Jonavos valstybinė viešoji biblioteka, kuri 1941 m. uždaryta, vėliau, pasibaigus antrajam pasauliniam karui, atkurta. 1950 m. tapo rajonine biblioteka. 1976 m. persikėlė į Jonavos arklių pašto stoties patalpas, o 1992 m. – į dabartines.

Šiuo metu Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka turi 15 filialų Jonavos rajono kaimuose ir vieną filialą Jonavos mieste. Centrinėje bibliotekoje organizuojama daug parodų, susitikimų su rašytojais, kraštiečiais. Per metus čia išduodama apie 200000 knygų ^[6].

Religiniai statiniai

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1793 m. pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą.
Skarulių Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1622 m., garsėja Švč. Mergelės Marijos paveikslu; Renesanso stiliaus.

Žiniasklaida

1951 m. Jonavoje išleistas pirmasis krašto laikraštis „Pergalės vėliava“, nuo 1965 m. spausdintas „Jonavos balsas“. Šiuo metu leidžiami laikraščiai „Alio Jonava“, „Naujienos“, „Joneda“, mėnraštis „Jonavos kraštas“.

Jonavoje taip pat veikia ir du televizijos kanalai: „AVVA“, transliuojamas kabelinės televizijos abonentams bei „TV7“, transliuojamas analoginės televizijos siųstuvais Jonavos ir aplinkiniams rajonams.

Sportas

Sportinę veiklą organizuoja Kūno kultūros ir sporto centras. Jame įregistruota virš 13 sporto klubų, kuriuose yra virš 300 narių. „Lietavos“ komanda – Lietuvos II futbolo lygos nugalėtoja. Taip pat yra tinklinio, bokso, šachmatų klubai. Ilgų nuotolių bėgimo klubo „Maratonas“ atstovai yra iškovoję keturis medalius tarptautiniame Vilniaus maratone.

Futbolas

Krepšinis

Jonavos SK Triobet Malsta

Pramonė

Didžiausia miesto įmonė yra chemijos bendrovė AB „Achema“, esanti pačiame rytiniame miesto pakraštyje, netoli Neries ir Šventosios upių santakos, gaminanti trąšas.

Kitos svarbios įmonės:

UAB „Jonavos duona“ – duonos gaminiai
AB „Jonavos dujų ūkis“ – gamtinių dujų tiekimas
UAB „Baldai Jums“ – baldų gamyba (veikia vietoj buvusio „Jonavos baldų kombinato“)
UAB „Jonavos stalius“ – langai, konstrukcijos
AB „Jonavos agroservisas“ – metalinės konstrukcijos, statybos, elektros darbai
„A grupė“ – audimo fabrikas
UAB „Lonas ir partneriai“ – porolono gamyba
AB „Jonavos grūdai" - grūdų apdorojimas, saugojimas, prekyba.

Susisiekimas

Autobusai

Visuomeninio transporto veiklą organizuoja AB „Jonavos autobusai“. Kursuoja 1-9 numerio autobusai ir mikroautobusai (6 bei 9 numerio autobusai yra privatūs). Jonavos autobusų stotis pastatyta 1978 m. Šiuo metu autobusais galima pasiekti beveik visus Lietuvos regionus.

Geležinkelis

Pagrindinis straipsnis – Jonavos geležinkelio stotis.

Jonavos geležinkelio stotis pastatyta 1871 m. Ji priklausė Liepojos–Romnų geležinkelio atkarpai. Naujas geležinkelis sujungė Jonavą su Vilniumi, Šiauliais, Liepoja ir plačia Rusijos rinka. Jonava tapo svarbiu geležinkelių tašku.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2001 m.

1823 m.

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.

1939 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

600

5 000

4 115

5 500

5 000

14 563

28 413

36 520

34 954

Mieste gyvena 46,5 proc. vyrų ir 53,5 proc. moterų.

Garbės piliečiai

Pagrindinis straipsnis – Jonavos rajono garbės piliečiai.

Jonavos rajono garbės piliečiai - Bronislovas Lubys (garbės pilietis nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), pramonininkas; Edvardas Prichodskis (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), Jeronimas Ralys (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), gydytojas, vertėjas; Jonas Sirvydis (nuo 2006 m. sausio 26 d.), „Achemos“ vadovas; Konstantinas Bogdanas (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), skulptorius; Stanislovas Gediminas Ilgūnas (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), visuomenininkas; Teresė Žižienė (nuo 2004 m. spalio 14 d.), gydytoja; Vincas Algirdas Pranckietis (nuo 2000 m. rugpjūčio 4 d.), klebonas.

Žymūs žmonės

Paminklas Abraomui Kulviečiui Santarvės aikštėje, atidengtas 2009 m.

Linas Balčiūnas, dviratininkas olimpietis
Vydas Dolinskas, dailėtyrininkas, meno istorikas, kultūros vertybių specialistas, muziejininkas, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius.
Laurynas Gucevičius, architektas, brandžiojo klasicizmo atstovas Lietuvoje.
Andrius Janukonis, verslininkas, „Rubicon Group“ vadovas.
Ligitas Kernagis (g. 1963 m.), estrados grupės „Prologas“ vokalistas, laidų vedėjas, Seimo narys
Juozapas Antanas Kosakovskis, Prancūzijos kariuomenės generolas, Napoleono I adjutantas, ypač pasižymėjęs 1812 m. kampanijos Rusijoje metu.
Vladas Kovaliovas, dainininkas.
Dainius Kreivys, Lietuvos politinis veikėjas, LR ūkio ministras, Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.
Darius Maskoliūnas, krepšininkas, buvęs Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris.
Janina Miščiukaitė (1948-2008), estrados atlikėja.
Abraham Myerson, neurologas, psichiatras, sociologas, vėliau emigravęs į JAV.
Jeronimas Ralys (1876–1921), gydytojas ir vertėjas, miręs Jonavoje. Palaidotas senosiose miesto kapinėse.
Julius Sabatauskas (g. 1958 m.), politikas, Seimo narys.
Ričardas Tamulis, boksininkas, olimpinių žaidynių vicečempionas.
Artūras Zuokas (g. 1968 m.), žurnaloistas, verslininkas, politikas, Liberalų ir centro sąjungos narys, buvęs Vilniaus meras.

Miestų partnerystė

Šaltiniai

↑ J. Lenčiauskas „Jonavos rajonas“
↑ R. Kasperavičiūtė-Karaliūnienė „Mano gimtinė gyva atmintyje“
↑ http://www.gzeme.lt/index.php?s_id=1&n_id=3963 Gimtoji žemė, "Du dešimtmečiai, pažymėti netektimis, baime ir nežinomybe"
↑ http://jkc.lt
↑ www.jonavosmuza.lt
↑ http://www.jonbiblioteka.lt/?psl=statistika