Bagrationovskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką


Bagrationovskas
Багратионовск
   Coat of Arms of Bagrationovsk (Kaliningrad oblast).png   
Bagrationowsk1.jpg

Bagrationovskas
54°23′00″N 20°39′00″E / 54.383333°N 20.65°E / 54.383333; 20.65 (Bagrationovskas)Koordinatės: 54°23′00″N 20°39′00″E / 54.383333°N 20.65°E / 54.383333; 20.65 (Bagrationovskas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas: Bagrationovsko rajonas
Įkūrimo data: 1336 m.
Gyventojų (2002): 7 216
Pašto kodas: 238420

Bagrationovskas (rus. Багратионовск; sen. prūsų Ylawa, Ylowa; liet. Ylava, Prūsų Ylava, Yluva; vok. Preußisch Eylau) – miestas Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkijos Respublika, 48 km nuo Kaliningrado. Bagrationovsko rajono centras.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Ylavos istorija.

Įkurtas 1325 m. kryžiuočių užkariautos prūsų pilies vietoje pastačius atraminę pilį tolesnei Teutonų ordino ekspansijai į baltų kraštus. 1348 m. Balgos komturas suteikė miestelio teises, tačiau 1455 m. beveik visas miestelis sudegė. 1514 m. suteikta turgaus teisė, o 1585 m. hercogas Georgas Fridrichas suteikė miesto teises. 1520 ir 1525 m. miestą buvo užėmę lenkai.

1807 m. vasario 7-8 d. prie miesto įvyko kautynės tarp prancūzų, vadovaujamų Napoleono Bonaparto ir sąjunginių Prūsijos karalystės bei Rusijos kariuomenių. Nugalėjęs mūšyje Napoleonas 10 dienų gyveno Landsbergo (dabar Centrinė) gatvėje. 1856 m. šiam mūšiui atminti pastatytas paminklas. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Auščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku miestas pavadintas 1807 m. Ylavos mūšio dalyvio Petro Bagrationo vardu.

1819 m. Prūsų Ylava tapo apskrities centru.

1822 m. čia lankėsi lietuvių etnografas Eduardas Gizevijus. Dešimt kilometrų nuo miesto, ant Prūsos upės kranto piliakalnio stovėjo prūsų pilis. Tai – prūsu sukilėlių vado Herkaus Manto gimtinė Besleda.

1866 m. nutiestas geležinkelis iš Karaliaučiaus į Bartuvą (dabar Bartoszyce). 1914 m. rugpjūčio mėn. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui miestą buvo užėmusi rusų kariuomenė.

1945 m. miestą vėl užėmė rusai, 1946 m. vietiniai gyventojai deportuoti i Vokietiją, vietoje jų atvežti persikėlėliai iš Baltarusijos, Ukrainos, Stalingrado ir Centrinės Rusijos.

Savivalda[taisyti | redaguoti kodą]

1348 m. Balgos komtūras suteikė miestelio teises, tačiau 1455 m. beveik visas miestelis sudegė. 1514 m. suteikta turgaus teisė, o 1585 m. hercogas Georgas Fridrichas suteikė Liubeko miesto teises. Nuo 1819 m. 1818-1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871-1918 m. Vokietijos imperijos, 1918-1933 m. Veimaro respublikos, 1933-1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis Ylavos apskrities centras.[1]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1939 m. ir 2005 m.
1939 m.sur. 1945 m. 2000 m. 2005 m.
7 485 200 7 400 6 900


Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Bagrationovske veikia šaldymo ir prekybos įrenginių gamykla, baldų fabrikas, malūnas, kitos žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir maisto pramonės įmonės.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas. Ylavos istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 763 psl.
  • Georg Dehio, Handbuch der Deutschen Kunstdenkmäler, neu bearb. von Ernst Gall, Deutschordensland Preussen, unter Mitw. von Bernhard Schmid und Grete Tiemann, München; Berlin, Deutscher Kunstverlag, 1952
  • Handbuch der historischen Stätten, Ost – und Westpreussen, hrsg. von Erich Weise, Stuttgart, Kröner, 1981, ISBN 3-520-31701-X (unveränd. Nachdr. d. 1. Aufl. 1966)
  • Andrzej Rzempołuch, Przewodnik po zabytkach sztuki dawnych Prus Wschodnich, Olsztyn, Remix, 1992, ISBN 83-900155-1-X
  • Dehio-Handbuch der Kunstdenkmäler West – und Ostpreussen. Die ehemaligen Provinzen West – und Ostpreussen (Deutschordensland Preussen) mit Bütower und Lauenburger Land, bearb. von Michael Antoni, München; Berlin, Dt. Kunstverl., 1993, ISBN 3-422-03025-5
  • Juri Iwanow, Königsberg und Umgebung, Dülmen, Laumann-Verl., 1994, ISBN 3-87466-185-7
  • Anatolij Bachtin, Gerhard Doliesen, Vergessene Kultur. Kirchen in Nord-Ostpreussen. Eine Dokumentation, 2. Aufl., Husum, Husum, 1998, ISBN 3-88042-849-2
  • Jarosław Komorowski, Pruska Iława. Spotkania z Zabytkami, Nr 7/2007 ISSN 0137-222X
  • Vadim Kurpakov, Kaliningradskaja oblast. Putevoditel, Kaliningrad, Terra Baltika, 2007, ISBN 978-5-98777-012-2