Artūras Zuokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Artūras Zuokas
Artūras Zuokas1.JPG
Gimė: 1968 m. vasario 21 d. (46 metai)
Lietuva Kaunas
Sutuoktinis(-ė): Agnė Zuokienė
Vaikai:

Gabrielė, Domantas, Emilija

Vilniaus meras
Ėjo pareigas: 2003 – 2007
Ankstesnis: Gediminas Paviržis
Vėlesnis: Juozas Imbrasas
Ėjo pareigas: 2011 –
Ankstesnis: Raimundas Alekna
Veikla: Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, Vilniaus meras
Partija: Lietuvos liberalų sąjunga
Liberalų ir centro sąjunga
Sąjunga „TAIP“
Alma mater: Vilniaus universitetas

Artūras Zuokas (g. 1968 m. vasario 21 d. Kaune) – žurnalistas, verslininkas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, Vilniaus meras.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1986 m. baigė Jonavos profesinę technikos mokyklą, elektros įrenginių priežiūros šaltkalvis. 1998 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1997 m. stažavosi JAV informacijos agentūros kvietimu (tema – „Verslas, verslo administravimas“). Žurnalistikos stažuotės ir mokomieji seminarai Vokietijoje ir Švedijoje.

Žmona Agnė Zuokienė, vaikai Gabrielė, g. 1993 m.; Domantas, g. 1995 m.; Emilija, g. 2005 m.

Moka anglų, vokiečių, rusų kalbas. Pomėgiai: buriavimas, lauko tenisas, fotografija.

Profesinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

1989 m. – mėnesinio leidinio „Homo Sovieticus“ leidėjas ir redaktorius. 19901991 m. – laikraščio „Respublika“ neetatinis reporteris. 19901992 m. – „Universitas Vilnensis“ reporteris. „Independent Television News Ltd.“ nepriklausomas žurnalistas: karo korespondentas Irake, Irane, Azerbaidžane, Gruzijoje ir Osetijoje. 1992 m. Vilniuje įsteigė UAB „Baltijos naujienų agentūra“. 19921994 m. nepriklausomas „Worldwide Television News" žurnalistas, specialusis politinis korespondentas Maskvoje, Karabache, Čečėnijoje, Abchazijoje.

2010 m. VšĮ „Azzara“ direktorius.

Politinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

19971998 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus rinkimų štabo narys. 1999 m. – Lietuvos liberalų sąjungos vicepirmininkas, 2000 m. sąjungos Centrinio rinkimų štabo vadovas. Nuo 2003 m. Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas. 2005 m. nuo jo vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos pasitraukė dalis politikų, įsteigusių Lietuvos liberalų sąjūdį. 2010 m. pasitraukė iš Liberalų ir centro sąjungos. Nuo 2010 m. visuomeninio judėjimo „TAIP“ (Tėvynės atgimimas ir perspektyva) pirmininkas.

2000–2003 m., 2003–2007 m., nuo 2007 m. balandžio iki 2008 m. kovo 26 d., kai įsigaliojo teismo nuosprendis – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 2000 m. balandžio mėn. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir valdybos narys, Miesto paslaugų ir ūkio komiteto pirmininkas. Nuo 2011 m. su Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. [1]

2000 m. lapkričio 15 d. – 2003 m. balandžio 9 d. ir 2003 m. birželio 25 d. – 2007 m. balandžio 8 d. ir nuo 2011 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės meras, Vilniaus miesto tarybos pirmininkas, Vilniaus miesto valdybos pirmininkas.

2004 m. buvo išrinktas, bet atsisakė mandato ir 2008–2009 m. (atsistatydino) Seimo narys. [2]

Visuomeninė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

1989 m. įkūrė visuomeninę labdaringą organizaciją Lietuvos humanistinė jaunimo sąjunga, jos vadovas. 1997 m. – visuomeninės įstaigos „Užupio fondas“ steigėjas. Nuo 1997 m. – Rotary klubo narys. 19981999 m. Rotary klubo Senamiesčio skyriaus prezidentas. Nuo 1998 m. Vilniaus klubo steigėjas ir narys, 20022006 m. Vilniaus klubo prezidentas. 19992000 m. – Vilniaus teniso klubo steigėjas ir valdybos pirmininkas. 19992004 m. – visuomeninės įstaigos „Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas“ valdybos narys.

2002 m. – Pasaulio paveldo miestų organizacijos direktorių valdybos narys ir viceprezidentas. 2003 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės narys.

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

2001 m. buvo iteiktas Prancūzijos prezidento Jacques˙o Chiraco apdovanojimas „Už nuopelnus Respublikai”, skirtas už indėlį plėtojant dvišalius santykius su Prancūzija. 2002 metais gavo labiausiai pasižymėjusio 2002 metų pasaulio jauno žmogaus („The Outstanding Young Person of the World 2002“) apdovanojimą (suteikė Tarptautiniai jaunimo rūmai / Junior Chamber International). Šiam apdovanojimui buvo pristatyti 104 šalių atstovai.

2002 m. buvo paskirtas „Verslo žinių” apdovanojimas „Metų ekonomikos variklis 2002″. 2002 m. gavo Lietuviškos architektūros apdovanojimą „Architektūros draugas 2001″. 2003 m. buvo išrinktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu. 2003 m. Balzeko lietuvių kultūros muziejaus ir Čikagos miestų-seserų programos komiteto Metų žmogaus apdovanojimas „Už ypatingai gerą vadovavimą ir atsidavimą Vilniaus miestui bei jo žmonėms“. 2003 m. Latvijos respublikos prezidentė apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu už gerų santykių tarp Lietuvos ir Latvijos skatinimą. 2003 m. Čikagoje buvo įteiktas JAV – Baltijos šalių fondo apdovanojimas „Už valdymo meną“. [3]

2011 m. Originali A.Zuoko kova su ne vietoje pastatytais automobiliais Bostone buvo apdovanota „Ig Nobel“ apdovanojimu „už atradimus, kurie iš pradžių sukelia juoką, o po to priverčia susimąstyti“.[4][5]

Kita[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. vykusių savivaldybių rinkimų kampanijos metu žymus britų aktorius Jeremy Irons’as trumpoje video medžiagoje apie savo patirtį Vilniuje kvietė Vilniaus gyventojus palaikyti Artūrą Zuoką balsuojant už jį. [6]

2011 m. rudenį A.Zuokas pasiūlė praplėsti Lietuvos teritoriją įsigyjant vieną iš Graikijos salų. Verslininkų lėšomis įsigyta sala galėtų tapti 22-ąja Vilniaus seniūnija, pavadinta Dausuva. Saloje būtų įsikūręs Lietuvos turistinis centras, muziejai, teatrai, spa centrai ir kita. Sala galėtų tapti lietuvių atostogų vieta bei puikia Lietuvos reklama užsienyje. [7]

A. Zuokas apkaltino šmeižtu Kęstutį Masiulį, kaltinime teigė, kad Masiulis sugalvojo „abonento“ pravardę, kuri žiniasklaidoje imta tapatinti su Zuoku. 2006 birželio 30 d. Vilniaus 1-asis apylinkės teismas, nagrinėjęs Zuoko skundą, paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, tokiu būdu atmetęs Zuoko kaltinimus. [8]

2008 m. kovo 20 d. A. Zuokas pripažintas kaltu dėl bandymo papirkti buvusį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą. Jam skirta 13 tūkst. litų bauda. Tokios pačios bausmės skirtos ir bendrininkavusiems verslininkams. [9] Teistumas panaikintas Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimu 2009 m. lapkričio 9 d.

Postas
Prieš tai:
Gediminas Paviržis
Vilniaus miesto meras
20032007 m.
Po to:
Juozas Imbrasas
Prieš tai:
Raimundas Alekna
Vilniaus miesto meras
2011-dabar.
Po to:
-
Partijos politinės pareigos


Prieš tai:
Eugenijus Gentvilas
LLiS pirmininkas
2003.
Po to:
-
Prieš tai:
-
LCS pirmininkas
20032010 m.
Po to:
Algis Čaplikas
Prieš tai:
-
TAIP pirmininkas
2010- dabar m.
Po to:
-


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]