Panoteriai

Koordinatės: 55°11′49″š. pl. 24°25′44″r. ilg. / 55.197°š. pl. 24.429°r. ilg. / 55.197; 24.429 (Panoteriai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Panoteriai
{{#if:300
Panoterių bažnyčia
Panoteriai
Panoteriai
55°11′49″š. pl. 24°25′44″r. ilg. / 55.197°š. pl. 24.429°r. ilg. / 55.197; 24.429 (Panoteriai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Jonavos rajono savivaldybės vėliava Jonavos rajono savivaldybė
Seniūnija Šilų seniūnija
Gyventojų (2021) 321
Vikiteka Panoteriai
Vietovardžio kirčiavimas
(34b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Panoteriaĩ
Kilmininkas: Panoterių̃
Naudininkas: Panoteriáms
Galininkas: Pãnoterius
Įnagininkas: Panoteriaĩs
Vietininkas: Panoteriuosè

Panoteriai – miestelis šiaurės rytinėje Jonavos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į pietus nuo kelio  145  KėdainiaiŠėtaUkmergė . Seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Veikia biblioteka, paštas (LT-55085), kultūros centras, Panoterių Petro Vaičiūno pagrindinė mokykla, ambulatorija, žemės ūkio bendrovė „Panoterių ūkis“.

Bendruomenės namai

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panoteriai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upėvardžio Notera.

Anot padavimo, vietovė pavadinta pono Taro garbei, kuris senovėje šioje vietoje vadovavo kovoms su kryžiuočiais.[2]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ambulatorija, biblioteka
Poilsio vieta

Įsikūręs dešiniajame Noteros upelio krante, į šiaurę nuo Bareišių miško. Pietvakarinėje dalyje iškastas Panoterių prūdas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovė žinoma nuo 1441 m., priklausė Siesikų dvarui ir parapijai. 1441 m. dvarininkas Baltramiejus Urbonaitis dovanojo Siesikų klebonijai Panoteriuose žemės sklypą, kuriame pastatė koplyčią. Nuo XVIXVII a. minimas Panoterių dvaras. XVI a. 2-ojoje pusėje – XVIII a. pradžioje koplyčia buvo paversta reformatų bažnyčia, kuri 1700 m. sudegė. Apie 1744 m. pastatyta nauja katalikų koplyčia, pagal kurią XVIIIXIX a. vietovė buvo kitaip vadinama Koplyčiomis (lenk. Kaplice, Kaplica).

Panoterių kaimas, Koplyčių dvaras ir miestelis XIX a. žemėlapyje

XIX a. dvarui priklausė 10 valakų (apie 210 ha) žemės, o jį valdė bajorai Domeikos. Šalia plytėjo buvo Jonavos valsčiaus Panoterių kaimas, kuriame 1859 m. buvo 6 dūmai.[3] Greta koplyčios XIX a. susiformavo miestelis, iki XX a. vadintas Koplyčiomis. 1864 m. koplyčia atnaujinta ir praplėsta.

1918 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1919 m. – Panoterių valsčius ir Panoterių seniūnija. 1923 m. kaime buvo 21 sodyba, miestelyje – 20, o dvare – 3 kiemai.[4] Lietuvos žemės reformos metu kaimas ir dvaras buvo prijungti prie miestelio. Tarpukariu miestelyje veikė valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, paštas, pradžios mokykla, sveikatos punktas, vartotojų kooperatyvas „Aušra“, smulkaus kredito draugija, pora krautuvių.

II pasaulinio karo metu sudegė bažnyčia, 1946 m. maldos namai įrengti gyvenamajame name. 1944 m. rugsėjo 1 d. atidaryta progimnazija, kuri vėliau tapo vidurine mokykla. Nuo 1949 m. miestelis buvo „Aušros“, vėliau – Panoterių kolūkio centrinė gyvenvietė.

1992 m. įkurta Panoterių žemės ūkio bendrovė, 1994 m. pastatyta nauja, mūrinė Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą. 2016 m. patvirtintas Panoterių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Jonavos valsčius Kauno apskritis
19191940, 19411944 m. Panoterių seniūnijos centras, Panoterių valsčiaus centras Ukmergės apskritis
19401941, 19441950 m. Panoterių apylinkės centras, Panoterių valsčiaus centras
19501955 m. Panoterių apylinkės centras Ukmergės rajonas
19551962 m. Jonavos rajonas
19621963 m. Ukmergės rajonas
19631965 m. Markutiškių apylinkė
19651976 m. Jonavos rajonas
19761995 m. Šilų apylinkė
19952009 m. Šilų seniūnija Jonavos rajono savivaldybė
2009 Panoterių seniūnaitijos centras, Šilų seniūnija

Kultūros centras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panoterių kultūros centrui priklauso satyrinė humoro grupė „Liktarna“ (režisierė J. Adomaitienė). Kolektyvas turi 10 narių, koncertuoja Jonavos rajono kultūros centruose, įmonėse ir organizacijose, dalyvauja įvairiose rajoninėse šventėse, Jonavos bei Kauno apskrities rudens mugėse, kitų Lietuvos miestų ir miestelių kultūriniuose renginiuose.

Kultūros centre rengiamas regioninis kaimo teatrų mėgėjų festivalis „Tėviškės pastogėj“, skirtas kraštiečio, poeto, dramaturgo Petro Vaičiūno (18901959) gimimo metinėms paminėti (liepos mėn.). Kultūros centro darbuotojos organizuoja tradicines kalendorines Trijų Karalių, Užgavėnių, Joninių, Sekminių ir Kalėdų šventes. Tradicija tapo kaimo šventė „Čia mes, čia – mūsų žemė”, Motinos dienos minėjimas, Vaikystės šventė, skirta vaikų gynimo dienai, sportinė-pramoginė vasaros pabaigos šventė jaunimui, liaudiškos gegužinės, „Kaimynėli, sveikas būk“ ir įvairūs kiti renginiai vaikams, jaunimui ir bendrai auditorijai.

Kultūros centre gyvuoja folklorinis ansamblis „Vosilkėliai“ , kuriam vadovauja muzikos mokytoja E. Veselkienė.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m.
1859 m. 1903 m. 1914 m. 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8]
60 172 190 242 238 254
1979 m.sur.[9] 1986 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.
332 390 394 399 360 321


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyveno (gyvena)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Panoteriai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 548 psl.
  3. Kaplice (1, 2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 824 psl. (lenk.)
  4. Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 499–500
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 620
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. PanoteriaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 759 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kazys Misius ir kt. Panoteriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 299
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: Juozas Šibaila-Merainis, Diedukas
  15. Anykštėnų biografijų žinynas: Vytautas Kazimieras Pesliakas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

BUKONYS – 8 km
Mankūnai
Gudoniai SIESIKAI – 12 km
Tarakėliai – 4 km
Milagainiai – 4 km
ŽEIMIAI – 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Piliakalniai
Šemetiškiai
ŠILAI – 10 km
JONAVA – 19 km
Pageležiai – 9 km