Užusaliai
| Užusaliai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | Jonavos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Užusalių seniūnija
Seniūnė Vijolė Šadauskienė |
|||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 844 (2001 m.) | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Užusaliai – kaimas Jonavos rajone, prie geležinkelio ruožo Kaunas–Jonava, 25 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Yra Užusalių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-55044), kultūros centras, Užusalių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (stačiatikių), kapinės (taip pat ir II pasaulinio karo aukų), sentikių parapija.
Turinys |
Gamta ir geografija [taisyti]
Pro kaimą teka Šešuva ir jos intakas Pravarta. Aplink Užusalius yra daug miškų, pelkių ir balų. Telkšo Užusalių tvenkinys.
Aplinkinės gyvenvietės [taisyti] |
|||||||||||
![]() |
JONAVA – 19 Išorai – 5 km |
![]() |
|||||||||
|
|
|||||||||||
Istorija [taisyti]
Šis kaimas iš seniausių laikų buvo lietuvių gyvenamas. Minimas nuo 1744 m. 1863 m. sukilimo metu rusai sudegino sodybas, jo gyventojus ištrėmė ar išgainiojo, o jų vietoje įkurdino rusus sentikius ir pavadino gyvenvietę Aleksandrovskaja sloboda (pagal cerkvę, pavadintą Aleksandro Neviškio garbei). 1866 m. sukilėlių lėšomis rusų valdžia pastatė mūrinę stačiatikių cerkvę su keliais bokštais, įsteigė mokyklą, kuriai pastatyti erdvūs namai. Užusaliai virto maskolišku bažnytkaimiu.
1923 m. čia buvo 70 sodybų ir 488 gyventojai. Veikė mokykla, sentikių parapija, kuriai priklausė ir kitų kaimų sentikiai.
1940-1941 m. Užusalių rusai stipriai rėmė Lietuvą okupavusius bolševikus, o kai šie iš Lietuvos traukėsi, dalis jų pabėgo į Rusiją. Likusieji slapta (ypač 1943-1944 m.) rėmė bolševikų parašiutininkus ir partizanus. 1941 m. rugsėjo 12 d. kaiman atvyko 8 nacių sunkvežimiai, kurie apsupo kaimą ir visus gyventojus suvarė į mokyklos kiemą. Grupę kaimo gyventojų jie suvarė į kapines ir ten sušaudė, žuvo 48 žmonės.
Sovietmečiu kaimas buvo „Naujojo gyvenimo“ kolūkio centru, vėliau buvo Kalnėnų tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, įkurtas visuomeninis kovų šlovės muziejus.
Į Užusalius persikėlė sentikių parapija iš Paskutiškių, kuri buvusiame Užusalių vaikų darželio pastate įkūrė maldos namus. Parapijai priklauso ir gretimi kaimai Šafarka, Kalnėnai, Išorai ir kt.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. pabaiga | Užusalių valsčius | Kauno apskritis |
| XX a. tarpukaris | Turžėnų valsčius | |
| 1950–1955 m. | Užusalių apylinkės centras | Vilijampolės rajonas |
| 1955–1962 m. | Jonavos rajonas | |
| 1962–1965 m. | Kauno rajonas | |
| 1965–1995 m. | Jonavos rajonas | |
| 1995– | Užusalių seniūnijos centras | Jonavos rajono savivaldybė |
Heraldika [taisyti]
2012 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-936 patvirtino Užusalių herbą.
Gyventojai [taisyti]
| Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m. | |||||
| 1970 m.sur.[2] | 1983 m.[3] | 1987 m.[4] | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 402 | 662 | 693 | 844 | ||
|
|||||
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Užusaliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 626 psl.
- ↑ Užusaliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 610 psl.
- ↑ Užusaliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 400 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Užusaliai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 371 psl.
- Užusalių žemėlapiai
- Paskutiškių ir Užusalių sentikiai
Bukonys | Jonava | Kulva | Panoteriai | Rukla | Šilai | Šveicarija | Upninkai | Užusaliai | Žeimiai

