Eglė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Picea
Paprastoji eglė (Picea abies)
Paprastoji eglė (Picea abies)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
(Wikispecies-logo.svg Pinaceae)
Gentis: Eglė
(Wikispecies-logo.svg Picea)
Kankorėžiai
Eglės šaka

Eglė (lot. Picea) – pušinių (Pinaceae) šeimos medžių gentis. Lietuvoje ir šiaurės Europoje savaiminė viena rūšis – paprastoji eglė (Picea abies), kitos rūšys auginamos. Eglės yra vienintelė Piceoideae pošeimio gentis.[1]

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Eglės yra visžaliai ir vienkamieniai medžiai. Išauga iki 20-60 m aukščio, atskirais atvejais iki 100 m, pvz., sitkinė eglė. Kaip pavyzdys Lietuvoje įprastai auganti Paprastoji eglė priklausomai nuo jos paplitimo arealo Europoje, išauga ~30 m, bet kartais net iki 63 m aukščio. Eglių laja kūgiška, smailiaviršūnė. Kamienų skersmuo iki 1 m, daugiausia – 2,5 m, kai kurių rūšių – net iki 4,5 metro. Krūmo pavidalo kamienas susidaro tik ypatingomis augimo sąlygomis.

Žievė rausvai ruda, senų medžių suaižėjusi. Spygliai keturbriauniai ir ant ūglio išsidėstę spirališkai. Vyriškieji strobilai geltoni ar raudoni, o moteriškieji – gelsvai žali, žali ar raudoni. Kankorėžiai nusvirę.

Aukščiausia Lietuvos eglė auga Prienų šile.

Eglės dauginimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Pavasarį ant jaunų šakelių susidaro smulkūs vyriškieji ir stambūs moteriškieji kankorėžiai. Jie sudaryti iš žvynelių. Vyriškajame kankorėžyje subręsta daug smulkių sporų, iš kurių susidaro žiedadulkės su oro pūslelėmis. Moteriškajame kankorėžyje yra sėklapradžiai. Jei ant jų vėjas atneša žiedadulkių, įvyksta apdulkinimas. Apdulkinto moteriškojo kankorėžio žvyneliai sandariai užsidaro ir užsiklijuoja sakais. Žiedadulkės sudygsta sudarydamos dulkiadaigius. Juose formuojasi vyriškos gametos – spermiai, o sėklapradžiuose iš didelės sporos susidaro moteriškoji gameta – kiaušialąstė. Uždarytame kankorėžyje po kurio laiko įvyksta apvaisinimas, t. y. spermiai dulkiadaigiu pasiekia kiaušialąstes ir jas apvaisina. Taigi, skirtingai nuo samanų ir sporinių induočių, plikasėkliai gali be vandens pernešti vyriškąsias lytines ląsteles iki moteriškųjų. Po apvaisinimo sėklapradžiai subręsta ir tampa sėklomis, kurios sudarytos iš gemalo, maisto atsargų ir sėklos luobelės. Gemalas yra jauno augalo užuomazga, o maisto atsargos naudojamos sėklai sudygti. Luobelė saugo gemalą nuo nepalankių sąlygų. Bręstančias sėklas nuo aplinkos poveikio saugo kankorėžiai. Sausio arba vasario mėnesį kankorėžiai atsidaro ir iš jų išbyra sėklos su sparneliais, kurias vėjas išnešioja. Eglės savo sėklas išbarsto kiekvienais metais.

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Eglė
Commons-logo.svg Vikiteka: Eglė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. Michael P. Frankis: Generic Inter-Relationships in Pinaceae, in Notes Royal Botanical Garden Edinburgh, 1988, 45(3): 527–548. Online


Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Medis · Vaismedis

Lietuvos medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Išskirtiniai pasaulio ir Lietuvos medžiai · Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas