Jonavos Lietavos pagrindinė mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonavos „Lietavos“ pagrindinė mokykla
Jonavos „Lietavos“ pagrindinė mokykla herbas
Jonavos „Lietavos“ pagrindinė mokykla
Miestas (gyvenvietė): Jonava
Mokyklos direktorius(-ė): Ina Skurdelienė
Mokinių skaičius: 437
Įkūrimo data: 1937 m.
Išleista laidų: 25 (abiturientų; Jonavos 3-ioji vidurinė mokykla)
Pedagogų skaičius: 36

Jonavos „Lietavos“ pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo bendrojo lavinimo dešimtmetė pagrindinė mokykla Jonavoje, vykdanti ketverių metų pradinio ugdymo programą (1-4 klasės), ketverių metų pirmosios dalies pagrindinio ugdymo programą (5-8 klasės) ir dvejų metų antrosios dalies pagrindinio ugdymo programą (9-10 klasės). Mokyklos formos – dieninė, eksternu, individualus mokymas namuose. Iki 2001 metų mokykla buvo vidurinio lavinimo įstaiga.

Mokykla pavadinta hidronimo „Lietava" (upelio, tekančio Jonavos rajone) vardu.

Mokyklos himnas – „Kas rytą „Lietavos" mokykloj… " (autorė: matematikos mokytoja Vitalija Jankauskienė).

Bendra informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Mokykla nuo Fabriko g. kelio pusės
Mokyklos aikštė
Mokyklos šoninis korpusas

Mokyklos teisinė forma ir priklausomybė – viešasis juridinis asmuo, priklausantis Jonavos rajono savivaldybei. Mokykla yra savivaldybės biudžetinė įstaiga (kodas – 190302241). Steigėjas – Jonavos rajono savivaldybės taryba. Adresas – Fabriko g. 10, LT-55111, Jonava. Miesto dalis – Baldininkai.

Mokykloje dirba 58 darbuotojai. Aptarnaujantį personalą sudaro 21 darbuotojas. Administraciją sudaro direktorė ir dvi direktoriaus pavaduotojos ugdymui. Mokykloje dirba 15 mokytojų metodininkų, 19 vyresniųjų mokytojų, 2 mokytojai. Visi mokytojai yra savo dalyko specialistai. Mokykloje taip pat dirba specialioji pedagogė, socialinė pedagogė, psichologė, bibliotekininkė, sveikatos priežiūros specialistė.

Mokykloje veikia šios savivaldos institucijos: Mokyklos taryba, Mokytojų taryba, Mokinių taryba, klasių tėvų komitetai. Mokyklos mokomojo-auklėjamojo darbo klausimus sprendžia kiekvienais mokslo metais perrenkama Mokyklos taryba bei Mokinių parlamentas.

Mokykloje yra 34 mokomieji kabinetai, biblioteka, sporto salė, valgykla, sporto aikštynas (stadionas ir trys sporto aikštelės). Visos patalpos užima 4276,87 m² plotą. Mokykloje nėra aktų salės, todėl renginiai dažniausiai vedami sporto salėje, fojė arba lauke. Sovietmečiu ir pirmaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo – Jonavos baldų kombinato klube.

Finansavimas – 2 139 700 (biudžeto lėšos 2008–2009 m.)[1].

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1937 m. pradėjo veikti Jonavos geležinkelio stoties pradinė mokykla. Ji veikė iki 1952 m. Mokykla buvo įsikūrusi privačiame name (Šviesos g. 25a). Iki 1946 m. mokytojavo Kedušienė. Dirbo mokytojos Jaščemskienė, Burbaitė, Navakauskienė, Gaulienė, Gobužienė.

1952 m. mokykla persikėlė į naują mokyklos pastatą J. Gagarino gatvėje Nr. 10 (dab. Fabriko g. 10), prie mokyklos korpuso pastatyti du priestatai.

1955 m. pradinė mokykla perorganizuota į septynmetę, o 1960 m. – į aštuonmetę mokyklą.

1970 m. aštuonmetė mokykla pavadinta Jonavos 3-ąja vidurine mokykla (iki 2001 m.). Jonavos 3-oji vidurinė mokykla išleido 25 abiturientų laidas[2].

1974 m. pastatytas dar vienas priestatas.

1997 m. lapkričio mėnesį Jonavos 3-oji vidurinė mokykla buvo pašventinta, Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje šv. Mišias aukojo klebonas Vincas Pranckietis. Po Mišių mokiniai ir mokytojai aplankė Jonavos kapines, padėjo gėlių ir uždegė žvakių ant mirusiųjų mokytojų ir mokyklos mokinių kapų.

Nepriklausomybės metais greta mokyklos stadiono užbaigta statyti bei įrengti (apie 30 m ilgio) sporto salė (iš pradžių planuota įrengti kaip šaudymo patalpa-šaudykla, salė).

Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2000 m. sausio 27 d. (sprendimu Nr. 3) Jonavos 3-ioji vidurinė mokykla nuo 2001 m. reorganizuota į pagrindinę mokyklą. Jonavos 3-iąją vidurinę mokyklą baigė dvidešimt penkios abiturientų laidos.

2001 m. liepos 19 dienos sprendimu Nr. 108 mokyklai suteiktas „Lietavos“ pagrindinės mokyklos pavadinimas.

2010 m. balandį pradėtas leisti Mokyklos laikraštis „Lietaviukas“.

Per įvairius laikotarpius keitėsi mokyklos valdymo sistema. Ji tapo demokratiškesnė. Pradėjo dirbti daugiau jaunų mokytojų. Mokymo ir auklėjimo klausimus ėmė spręsti mokyklos taryba, mokinių parlamentas, tėvai.

Renginiai[taisyti | redaguoti kodą]

1998 m. Šimtadienis, Jonavos 3-ioji vidurinė mokykla
1998 m. Šimtadienis, Jonavos 3-ioji vidurinė mokykla

Mokiniai dalyvauja įvairiuose Jonavos rajono renginiuose, konkursuose, olimpiadose. Mokykloje organizuojami tradiciniai renginiai: Mokslo metų pradžios (Rugsėjo pirmoji – mokslo ir žinių šventė) ir Mokslo metų pabaigos šventės (Mokslo metų užbaigimo šventė), Mokytojo diena, Šimtadienis, Užgavėnės, Kaziuko mugė, Sporto šventės (Sporto ir sveikatos šventė (Sveikatingumo diena) „Rudens siurprizai“, Sporto diena „Aš, klasės draugai ir šeima – sportuojame kartu“), renginių ciklas „Šv. Kalėdų džiaugsmas“, Kalėdinis karnavalas, Lietuvių kalbos diena, Tautiškumo ugdymo diena „Aš myliu Lietuvą“, Diena „Be patyčių“, Žalioji diena (skirta tarptautinei Žemės dienai paminėti), Akcija „DAROM“, Profesinio informavimo diena, Priešgaisrinė diena mokykloje, „Pagaliau, vasaros atostogos!“, Atvirų durų dienos (jų metu veikia kūrybinės laboratorijos: technologijų, fizikos, chemijos, dailės, sporto).

2012 m. spalio 3 d. vyko Stalo žaidimų vakaras. Tikslas – lavinti įvairius gebėjimus (skaičiuoti, pažinti spalvas, rūšiuoti). Renginio metu skatintas raštingumas, lavinta akies-rankos koordinacija, ugdyti socialiniai įgūdžiai. Vaikai mokėsi bendrauti, laukti savo eilės, pasidalinti, ugdė kantrybę, atkaklumą, lavino gebėjimą susikaupti. Inicijuotas ne tik smagus laiko praleidimas, tačiau ir nauji išmokimai, jaunųjų asmenybių tobulėjimas. Renginys buvo proga užsimegzti glaudesniems santykiams tarp mokinių, darbuotojų, tėvų, globėjų. Organizatorius – psichologo asistentas Paulius Garmus.

2013 m. kovo 20 d. surengtas mokyklos pavaduotojos Gražinos Švėgždės ir bendruomenės nario Andriaus Šukučio dainuojamosios poezijos vakaras Mokyklos antrame korpuse esančioje „Talentų“ foje. Šių bardų bei mokyklos bendruomenės narių muzika jau skambėjo ne tik Jonavoje, bet ir daugelyje kitų Lietuvos miestų.

Projektai[taisyti | redaguoti kodą]

Jonavos „Lietavos“ pagrindinėje mokykloje kasmet vykdomi įvairūs projektai. 2008–2009 m. vyko nemažai naujų ir tęstinių projektų. Vaikų socializacijos programa – vaikų vasaros poilsio programa (tęstinė; nuo 2002 m. stovyklos organizuojamos įvairiuose Lietuvos regionuose. Dalyviai – socialiai remtini ir gerai besimokantys 3-4 kl. mokiniai). 2008–2009 m. m. parengtas projektas „Žiogelis“ vykdytas Karklėje (Projekto vadovė – direktoriaus pavaduotoja G. Ramanauskaitė-Kedikienė). 2008 m. sausio mėn. parengta tęstinė (nuo 2007–2008 m.) vaikų socializacijos programa „Laisvalaikis mokykloje – 1“ (vadovė – vyr. socialinė pedagogė V. Jakuitienė). Dalyvavo 1-10 kl. mokiniai.

Prevencinis tęstinis (nuo 2007–2008 m.) projektas „Ateitis priklauso nuo manęs – 1“ (vadovė – specialioji pedagogė metodininkė J. Tumėnienė), skirtas specialiųjų poreikių pradinių klasių mokiniams. Iš projekto lėšų vyko keli renginiai, tarp jų „Mono dūmas“, edukacinė valandėlė R. Samulevičių sodyboje kartu su Jonavos krašto muziejumi „Atsisveikinimams su vasara“.

Pilietiškumo projektas „Nauja – tai, kas sena“ (vadovė – istorijos mokytoja metodininkė V. Montvilienė). 2008 m. vyko etnografiniai renginiai „Velykų papročiai ir tradicijos“, „Etnografinė vakaronė“. Projekto dalyviai 2-10 klasių mokiniai. Mokiniai susipažino su rajono tautodaile. Bendradarbiauta su Jonavos „Neries“, J. Vareikio pagrindinėmis mokyklomis, J. Ralio vidurine mokykla. Vyko kūrybinis susitikimas su floriste J. Ūsoniene, kūrybiniai renginiai „Mano mamyte“, „Naujametinės puošybos paslaptys“, organizuojama fotografijos paroda.

2009 m. vykdytas projektas „Vardan tos Lietuvos“ (vadovė – istorijos mokytoja metodininkė V. Montvilienė). Dalyviai buvo 6-9 kl. mokiniai. Numatyta partizanų žūties vietų priežiūra, susitikimai su partizanų giminėmis. Bendradarbiavimas su Upninkų seniūnija, Upninkų, Justino Vareikio, „Neries“, Raimundo Samulevičiaus pagrindinėmis mokyklomis, Žeimių vidurine mokykla.[1]

2011 m. dalyvauta vienoje iš septynių LR švietimo ir mokslo ministerijos nacionalinių programų – „Mokyklų tobulinimo programa plius“, siekiant užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią bendrojo ugdymo kokybę diegiant naujoves ir stiprinant švietimo sistemą. Mokykla dalyvavo „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ projekte. Tikslas – kurti palankesnes sąlygas bendrojo lavinimo ir švietimo kokybei gerinti panaudojant šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes. Keliamas uždavinys – modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas įrengiant šiuolaikinėmis technologijomis aprūpintas mokytojų darbo vietas. Projektą vykdė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras. Finansavo Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, skirtos nacionalinės lėšos.

Nuo 2013 m. rugsėjo iki 2014 m. vasario mėnesio vyko „Mokslo spalvos“ projektas, skirtas mokslo ir technologijų populiarinimui. Surengtos 3 ekskursijos Lietuvoje, 3 renginiai Jonavos „Lietavos“ pagrindinėje mokykloje bei baigiamasis renginys, kuriame pristatyta, kokias žinias mokiniai įgijo vykusių renginių metu. Projekto metu mokiniai dalyvavo įvairiuose renginiuose mokykloje ir išvykose. Buvo gilinamasi į įvairias mokslo „spalvas“ – atsinaujinančią energiją, kosmologiją, psichologiją, architektūrą, botaniką ir kitas. Rugsėjį vyko kelionė į Kauno VDU botanikos sodą, o spalio 4-5 dienomis – į Molėtų astronomijos observatoriją. Vilniuje aplankyti Lietuvių kalbos institutas ir Vilniaus universiteto biblioteka. Mokiniai susipažino su muziejaus eksponatais, apžiūrėjo asmeninius kalbininkų daiktus, išmoko naudotis elektroninėmis skaityklėmis, žaidė kompiuterinius kalbos žaidimus, išbandė tarmių karaokė. Išvyka baigėsi ekspedicine kelione po Vilniaus miestą. Jonavos „Lietavos“ pagrindinė mokykla mokslo populiarinimo renginių ciklą „Mokslo spalvos“ vykdė pagal VšĮ Socialinių inovacijų instituto projektą „Mokslo ir technologijų populiarinimo renginių rėmimo ir gebėjimų ugdymo sistema" (VP1-3.2- ŠMM-02-V-02-004), kuris finansuojamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę VP1-3.2- ŠMM-02-V „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas„.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Krepšinio aikštė

1970 m. prie mokyklos pastačius priestatą ir sporto salę, prasidėjo aktyvi sportinė veikla. Ją išplėtojo kūno kultūros mokytojai metodininkė Natalija Mažeikienė ir mokytojas ekspertas Jonas Mažeika. Nuo 2003 m. prisijungė mokytojas Arūnas Čekanavičius. Įvairių sporto šakų respublikinėse moksleivių varžybose mokiniai per 35 metus pasiekė puikių rezultatų.

1970 m. berniukų lengvosios atletikos keturkovės komanda iškovojo teisę dalyvauti Respublikos moksleivių finale, kur užėmė IV vietą.

1971 m. XXIV moksleivių kompleksinės spartakiados finalinėse lengvosios atletikos varžybose trišuolyje užimta V vieta (Jonavos 3-sios vidurinės mokyklos 9b kl. mokinys Arūnas Stanionis).

1972 m. mokyklos berniukų lengvosios atletikos keturkovės komanda buvo apdovanota Mongolijos pagyrimo raštu.

1973 m. pelnytas pirmasis mokyklos medalis. XXV moksleivių kompleksinės spartakiados finalinėse lengvosios atletikos varžybose jį iškovojo Viktoras Grecovas, (aštunkovėje užėmęs III vietą ir apdovanotas bronzos medaliu.

1975 m. XXVI respublikinėse moksleivių spartakiadoje (finalinėse varžybose) mokiniai mokyklai iškovojo 4 medalius: aukso medalį – krepšininkas Ričardas Kelbauskas (startavo už Kauno miesto mokinių rinktinę; miręs), lengvaatlečiai – sidabro medalį – penkiakovėje Audronė Grecovaitė, du bronzos medalius – Alvydas Unčiūra (100 m bėgime – 11,0 s) ir Viktoras Grecovas – dešimtkovėje.

1977 m. XXVII respublikinėse moksleivių spartakiados finalinėse varžybose mokyklos mokiniai iškovojo 6 medalius: 1 aukso ir 5 bronzos medalius (4 boksininkai ir 2 lengvaatlečiai: t.y. R. Kazakevičius 11b kl. ir 9a kl. mokinė A. Kušlytė – bronzos medalį (10a kl. mokinio V. Buroko mama), kuris 2004 m. pagerino rajono šuolyje į tolį rekordą (6,73 m).

1978 m. ir 1979 m. XXVIII moksleivių kompleksinės spartakiados finalinėse varžybose 10b kl. mokinys A. Žukauskas bokse iškovojo 2 aukso medalius. Vėliau jis buvo daugelio tarptautinių turnyrų dalyvis ir nugalėtojas, pasiekęs aukštų sportinių rezultatų.[3]

Nuo 1970 m. iki 1980 m. mokiniai gerai pasirodė lengvosios atletikos ir bokso varžybose.

1977 m. mokykla pradėjo kultivuoti judriuosius žaidimus „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ (DSV). Mokyklos komanda užimdavo aukštas vietas tarpmokyklinėse estafečių varžybose. Geriausių rezultatų DSV mokyklos komanda finalinėse spartakiadų ir sporto žaidynių varžybose yra pasiekusi: iškovojo II vietą 1982, 1983 ir 1984 m. III vietą užėmė 1980, 1981, 1991, 1994, ir 1998 metais. 1983–1984 m. dalyvavo televizijos tarprespublikinėse judriųjų žaidimų mače Uzbekijoje su Ušinsko 7-ąja vidurine mokykla (Jangibazarskio rajonas, Chorezmo sritis). Mačas baigėsi lygiosiomis.[4]

1983 m. berniukų stalo teniso komanda tapo čempionais, o 1985 m. XXX moksleivių kompleksinės spartakiados čempionėmis tapo mergaičių stalo teniso komanda – J. Auglytė, J. Teisiūnaitė, D. Laževnikatė, D. Makarevičiūtė. Aukso medalį iškovojo 9b klasės mokinys K. Ragulis – šaudymo sporte.

Mokyklos komanda rajoninėse šaškių varžybose ilgą laiką lyderiavo (metai iš metų užimdavo pirmąją vietą), o zoninėse, tarpzoninėse bei varžybose pasiekdavo aukštas vietas, patekdavo toliau į respublikinį lygį. 1983 m. bronzos medaliai atiteko šaškininkams (A. Znutas 8b, A. Vaitul 8c, S. Raila 6a ir J. Mazgelytė 6a). Sporto žaidynių respublikinėse šaškių varžybose mokyklos rinktinė 1991 ir 1992 m. iškovojo III vietą ir buvo apdovanoti bronzos medaliais. Mokyklos šaškininkai laurus skynė visą dešimtmetį. Mokyklos šaškininkai individualiose varžybose savo meistriškumą kėlė Lietuvoje bei užsienyje, tuometinėje TSRS. Prie mokyklos veikęs Jonavos baldų kombinato šaškių klubas „Klevas“ išugdė du sporto meistrus (rusiškų šaškių – Andrių Znutą bei braziliškų šaškių – Liutaurą Šulgą) ir keletą kandidatų į sporto meistrus.

19861987 m. du mokyklos mokiniai įvykdė sporto meistrų reikalavimus: kulkiniame šaudyme – Kęstutis Ragulis (10b klasė), o rusiškose šaškėse – Andrius Znutas (11 klasė).

Nuo 1991 m. iki 2005 m. mokyklos 3-4 klasių gimnastikos komandos nėra pralaimėjusios nei vienų rajoninių gimnastikos varžybų. 1998 m. sporto žaidynių finalinėse gimnastikos varžybose berniukų komanda iškovojo III vietą ir buvo apdovanota sidabro medaliais. Kiekvienais metais mokyklos gimnastikos rinktinės, dalyvaudamos už rajoną, iškovodavo vietas dešimtukuose. 2005 m. varžybose dalyvavo 20 komandų. Mokyklos komandos užėmė 7 vietas (berniukai ir mergaitės). Vienodai surinkta balų su Vilniaus miesto mergaičių komanda (nors ši turi galimybę treniruotis kiekvieną dieną sporto mokyklos salėse).

19732004 m. mokyklos auklėtiniai moksleivių kompleksinėse spartakiados ir sporto žaidynių finalinėse varžybose iškovojo 102 medalius.

1985 m. ir 1994 m. Jonavos 3-ioji vidurinė mokykla tarp sportiškiausių mokyklų Respublikoje (II grupėje) iškovojo II vietą, o 1998 m. ir 2002 m. – III vietą.

20002004 m. mokykla rajone iškovojo 4 taures.

2003–2004 m. „Lietavos“ pagrindinė mokykla, susumavus visų metų sportinius rezultatus, užėmė pirmą vietą Jonavos rajone, respublikos sporto žaidynių 2 grupėje – VI vietą, o tarp pagrindinių mokyklų respublikoje – I vietą.

Kūno kultūros mokytojai be sportinės veiklos taip pat rengia sveikatinimo projektus (2004 m. – „Per sportą užkirskim kelią narkomanijai“, 2005 m. – „Sveikame kūne – sveika siela“). Kiekvienais metais mokykloje vedamos įvairios tarpklasinės varžybos, sporto, sveikatingumo, olimpinės dienos bei šventės. Taip pat mokiniai dalyvauja įvairiuose rajoniniuose renginiuose, respublikiniuose prabėgimuose ir krosuose.

Neformalus ugdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Aerobikos studija „Restart“ (Vadovė Lina Bruzgienė), Literatų klubas (Rosita Vaškevičienė), Sportiniai žaidimai (Rosita Vaškevičienė), Dramos studija „Aš artistas“ ir Mažųjų vaidinimai (Vilma Kilimienė), Siužetinių ir šiuolaikinių šokių studija „Lietava“ (Rita Pilypienė), „English is fun“ (Milda Juškienė), „Žaiskim, aukim ir stiprėkim“ (Vita Jakštienė), Jaunasis atletas (Arūnas Čekanavičius), Technologijų kūrybinės dirbtuvės (Jolanta Dedelienė), Keliautojų klubas (Vaiva Ivinskaitė), Meno terapija ir Taikomieji menai „Dailės studija“ (Auksė Draugelienė), „Adobe Photoshop“ (Auksė Draugelienė), Dailieji amatai (Kazys Morkūnas), Sportas-SVEIKATA (Mantas Butvilas), Jaunieji gitaristai (Romas Kmitas), Gama (Birutė Krievinienė), Debatų klubas „Mano pasirinkimas“ (Ina Skurdelienė, Vaida Jakuitienė; anksčiau – klubas „Mes kartu”, Vaida Jakuitienė), Saugaus eismo „Žalia švieselė“ (Janė Ragelienė), Judrieji žaidimai (Janė Ragelienė, Arūnas Čekanavičius), „Žurnalistų klubas“ (Rosita Vaškevičienė), Studija „Kuriu save“ (Jurgita Dirsienė).

Administracija[taisyti | redaguoti kodą]

Direktoriai
  • Nuo 1962 m. iki 2000 m. Kazys Šerėnas († 2010 m.);
  • Nuo 2000 m. iki 2009 m. liepos 25 d. Kęstutis Jakštas;
  • Nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 2009 m. lapkričio 1 d. Gražina Švėgždė (l.e. direktoriaus pareigas)[5];
  • Nuo 2009 m. lapkričio 2 d. Ina Skurdelienė[6] (buvusi Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja[7])
Direktoriaus pavaduotojai
  • Iki 2000 m. Kęstutis Jakštas;
  • Direktorės pavaduotoja ugdymui: Gražina Švėgždė (II vadybinė kategorija)
  • Direktorės pavaduotoja ugdymui: Giedrė Ramanauskaitė – Kedikienė (III vadybinė kategorija)

Mokytojai[taisyti | redaguoti kodą]

Jonavos 3-iosios vidurinės mokyklos mokytojai (apie 1995 m.)

19821983 m. pradžioje mokykloje dirbo 62, 1989–1990 m. – 52, 1990–1991 m. pradžioje – 54, 1991–1992 m. pradžioje – 57, 1992–1993 m. pradžioje buvo 54, 1993–1994 m. pradžioje buvo 53, 1994–1995 m. pradžioje buvo 45, 1995–1996 m. pradžioje buvo 43, 1996–1997 m. pradžioje buvo 42, 1997–1998 m. pradžioje – 41 mokytojai.

2006 m. iš 41 mokytojo 35 buvo su aukštuoju išsilavinimu; 1 ekspertas, 5 metodininkai, 22 vyr. mokytojai.

Ilgiausią darbo patirtį mokykloje įgijo lietuvių kalbos mokytoja Alicija Gulbinienė, išdirbusi daugiau kaip 40 metų, taip pat dar 4 mokytojai. 30-40 metų darbo stažą turi 10, 20-30 metų – 9, 10-20 metų – 12 mokytojų. Kiti dirba iki 10 metų.

Žymesni mokytojai
  • Giedrė Bazilevičienė – istorijos ir politologijos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja;
  • Antanas Dekontas (1927–2000) – matematikos mokytojas ekspertas[8];
  • Vitalija Jankauskienė – poetė, matematikos mokytoja metodininkė;
  • Jonas Mažeika – kūno kultūros mokytojas ekspertas;
  • Elena Želnienė (1935–2012) – chemijos mokytoja, ilgametė direktoriaus pavaduotoja.

Specialistai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagalbos vaikui specialistai: socialinis pedagogas, specialusis pedagogas (logopedė metodininkė), sveikatos priežiūros specialistas, psichologas ir psichologo asistentas, karjeros koordinatorius.

Mokiniai[taisyti | redaguoti kodą]

19821983 m. mokykloje mokėsi 1150, 1989–1990 m. – 758, 1990–1991 m. – 667, 1991–1992 m. – 598, 1992–1993 m. – 555, 1993–1994 m. – 521, 1994–1995 m. – 505, 1995–1996 m. – 512, o 1996–1997 m. – 513 mokiniai.

Moksleivių skaičius iki 1994–1995 m. mažėjo, o nuo 1995–1996 m. šis skaičius vėl stabilizavosi. 1995–1996 m. įstojusieji į aukštąsias mokyklas sudarė 62%, o 1996–1997 m. – 52% baigusiųjų abiturientų skaičiaus[2].

Mokykloje 2008–2009 m. pabaigoje mokėsi 419 mokinių, iš jų 152 mokiniai 1-4 klasių ir 267 – 5-10 klasių. Buvo 8 pradinių klasių komplektai ir 12 pagrindinio ugdymo klasių komplektų. Iš viso 20 klasių komplektų.

2008–2009 m. pradžioje mokinių buvo 434, pabaigoje 419. Nuo 2006 metų mokinių skaičius mokykloje keitėsi nežymiai: 2006 m. – 441, 2007 m. – 445. Mokyklos užpildomumas, skaičiuojant pagal Mokinio krepšelio metodiką: laisvos yra 46 vietos.

2008–2009 m. mokykloje ugdomi 106 specialiųjų poreikių mokiniai (2007–2008 m. – 117). Prieš metus 24 mokiniams pašalinti kalbos ir kiti komunikacijos sutrikimai, 27 stebimas dalinis pagerėjimas, 13 mokinių buvo stebėta mokyklos Specialiojo ugdymo komisijoje (SUK), jiems nustatyti mokymosi sunkumai ir gebėjimai įvertinti Jonavos PPT. 16 mokinių gebėjimai buvo įvertinti mokyklos SUK, jiems pritaikytos kai kurių dalykų modifikuotos programos.

2008–2009 m. Jonavos rajono Socialinių paslaugų skyriaus sprendimu nemokamas maitinimas buvo skirtas 124 mažas pajamas turinčių šeimų mokiniams. Nuo rugsėjo mėn. pradėjus maitinti pradinių klasių mokinius, nemokamą maitinimą mokykloje gavo 255 mokiniai. [1]

Absolventai[taisyti | redaguoti kodą]

Abiturientai atsisveikina su mokykla („Paskutinis skambutis“ mokyklos kiemelyje po ąžuolu 1996 m.)
1996 m. Išleistuvės, Jonavos 3-ioji vidurinė mokykla
  • Ona Antanavičienė (g. 1953 m.) – pedagogė, Panerio pradinės mokyklos direktorė, Jonavos rajono tarybos narė;
  • Arnoldas Burkovskis (g. 1967 m.) – finansų vadybininkas, „Turto banko“ vadovas, buvęs Lietuvos ūkio viceministras;
  • Vydas Dolinskas (g. 1970 m.) – dailėtyrininkas, meno istorikas, muziejininkas, Valdovų rūmų muziejaus direktorius;
  • Kęstutis Jakštas (1961–2009) – mokyklos direktorius, fizikos mokytojas;
  • Vytas Jankauskas (g. 1982 m.) – istorikas, LDK tyrinėtojas, Vilniaus kolegijos lektorius, humanitarinių mokslų daktaras;[9]
  • Andrius Janukonis (g. 1971 m.) – teisininkas, verslininkas, lietuviško kapitalo įmonių grupės „Rubicon Group“ vadovas;
  • Darius Klibavičius (g. 1980 m.) – filosofas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras, 2011 m. Metų mokytojas (jauniausias šios premijos laureatas);[10] [11]
  • Vladas Kovaliovas (g. 1967 m.) – dainininkas, grupės „Nacija“ narys, vienas iš jos įkūrėjų;
  • Janina Mazgelytė-Lekavičienė (g. 1972 m.) – šaškininkė, rusiškų šaškių kandidatė į sporto meistrus, pedagogė;
  • Saulius Pakalniškis (1958–2006) – biologas entomologas;
  • Kęstutis Ragulis – kulkinio šaudymo sporto meistras;
  • S. Raila – šaškininkas;
  • Arūnas Rimkus (g. 1960 m.) – pedagogas, Jeronimo Ralio vidurinės mokyklos direktorius, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys;
  • Raimundas Samulevičius (1937–1981) – dramaturgas, prozininkas, mokykloje baigė 7 klases;
  • Daiva Simanavičiūtė-Tereščenko (g. 1979 m.) – istorikė, lietuvių išeivių tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė;[12]
  • Liutauras Šulga – šaškininkas, braziliškų šaškių sporto meistras;
  • Kęstutis Talala – šaškininkas, rusiškų šaškių kandidatas į sporto meistrus;
  • Alvydas Unčiūra (g. 1961 m.) – sporto pedagogas, kyokushin treneris, karate klubo „Vytis“ vadovas, informatikos mokytojas;
  • Vytas Vaicekauskas (g. 1967 m.) – Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs rajono vicemeras;
  • Ernestas Zaleckas (g. 1980 m.) – aplinkos chemikas, aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų daktaras, Aleksandro Stulginskio universiteto lektorius;[13] [14]
  • Andrius Znutas (g. 1970 m.) – rusiškų šaškių sporto meistras, finansininkas.

Pažangumu pasižymėję mokiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Aukso medaliu mokyklą baigė
  • 1990 m.: Irutė Gerasimova, Janina Mazgelytė, Jūratė Palaimaitė, Inga Venckutė
  • 1992 m.: Juras Kilijonas
Sidabro medaliu mokyklą baigė
  • 1992 m.: Sigitas Banevičius (1974–2008)
Su pagyrimu mokyklą baigė
  • 1996 m.: Aliona Burlakova-Bukumirovic, Aistė Mazgelytė-Klibavičienė
  • 1998 m.: Darius Klibavičius, Ligita Valentinaitė
  • 1999 m.: Gvidas Mazgelis
  • 2000 m.: Justas Kilijonas

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 1 TS – 173 patvirtinta Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus Kęstučio Jakšto 2008/2009 mokslo metų veiklos ataskaita (Word)
  2. 2,0 2,1 Jonavos 3-oji vidurinė mokykla // Lietuvos mokyklai 600 metų (Jonavos 3-osios vidurinės mokyklos geografijos mokytojas Jonas Jaciničius, 1996 m.)
  3. Sporto pasiekimai
  4. Sportas mokykloje
  5. Kiti sprendimai // „Valstybė nefinansuoja, Savivaldybė neriasi sau kilpą“. „Naujienos“, Jonavos rajono laikraštis, 2009 m. rugpjūčio 11 d., antradienis, Nr. 67 (3565), p. 6
  6. Jonavos rajono sav. tarybos 2009 m. spalio 22 d. sprendimas „Dėl Inos Skurdelienės paskyrimo Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos direktore“ (2009-10-22, Dokumento numeris: Nr. 1 TS – 281)
  7. Irena Nagulevičienė. „Pinigų atseikėjo ir ligoninei, ir gyventojams“. „Naujienos“, Jonavos rajono laikraštis, Nr. 89 (3587) 2009-10-27
  8. Antanas Dekontas
  9. Istorikas Vytas Jankauskas: Po pergalės Mėlynųjų Vandenų mūšyje prasidėjo didysis LDK klestėjimas
  10. Darius Klibavičius
  11. Bendraklasiai tapo mokslininkais (Darius Klibavičius ir Ernestas Zaleckas)
  12. Daiva Simanavičiūtė-Tereščenko
  13. Ernestas Zaleckas, CV
  14. Mokslininkas stažuotojas dr. Ernestas Zaleckas

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]