Achema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:55°5′7″N 24°19′50″E / 55.08528°N 24.33056°E / 55.08528; 24.33056

Achema logo.gif
AB „Achema“
„Achemos“ miestui dovanotų dviračių takų monumentinis akmuo

Akcinė bendrovė „Achema“ – azoto trąšų ir pramoninių chemijos prekių gamintoja, didžiausia chemijos pramonės įmonė Baltijos valstybėse, lietuviško kapitalo Lietuvos bendrovė, didžiausia koncerno „Achemos grupė“ įmonė. Įsikūrusi Jonalaukio kaime (Ruklos seniūnija, Jonavos rajonas, LT-55550), šalia Neries ir Šventosios upių santakos, netoli Jonavos. Bendrovėje dirba apie 1700 darbuotojų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gamykla 1984 metų buklete

1962 m. netoli Jonavos miesto pradėta statyti Jonavos azotinių trąšų gamykla (Jonavos TSKP XXV suvažiavimo azotinių trąšų gamykla, vėliau – Gamybinis susivienijimas „Azotas“, G/S „Azotas“, Jonavos „Garbės ženklo“ ordino TSKP XXV suvažiavimo „Azoto“ gamybinis susivienijimas). Gamyklos vietą lėmė patogi geografinė padėtis (Lietuvos centrinė dalis, automagistralės ir geležinkelio linijos, jungiančios įmonę su didžiaisiais Lietuvos miestais bei Baltijos jūros uostu).

1965 m. vasario 9 d. pradėtas gaminti sintetinis amoniakas (1965 m. vasario 9 d. laikoma įmonės įkūrimo data, kartu ir didžiosios chemijos pradžia Jonavoje). Vėliau pradėtas gaminti metanolis (1968 m.), karbamidas (1971 m.), azoto rūgštis (1972 m.), amonio salietra, karbamido formaldehido dervos (KFD) ir polivinilacetato dispersija, PVAD (1973 m.).

1977 m. pagamino 258 000 t (perskaičiavus į azotą) azoto trašų ir 48 000 t (perskaičiavus į 100 % P2O5) fosforo trąšų, bendroji produkcija – 86,5 mln. rublių. Produkcija siunčiama į TSRS (Estijos TSR, Latvijos TSR, Baltarusijos TSR, Rusijos TSR, Ukrainos TSR).[1]

Nuo 1989 m. Tarptautinės trąšų gamintojų asociacijos (IFA) narė, gautas IFA sertifikatas.

1994 m. „Azotas“ privatizuota, įsteigta AB „Achema“. 1989 m. gamykloje įvyko avarija, dėl kurios buvo iškeldinti gretimų kaimų gyventojai. 1995 m. pradėtas gaminti karbamido-amonio salietros tirpalas (KAS). Nuo 1995 m. Inžinerinės ekologijos asociacijos (IEA) narė, nuo 1997 m. – Europos trąšų gamintojų asociacijos (EFMA) komiteto narė. 1998 m. įmonė sertifikuota pagal tarptautinį ISO 9002 kokybės standartą. 1999 m. pradėtas gaminti aliuminio sulfato tirpalas.[2]

2011 m. AB „Achema" baigtas kurti kogeneracinių elektrinių tinklas – rudenį pradėta eksploatuoti kogeneracinio tipo 47 MW dujų jėgainė. Kartu su jau veikia 21 MW galios jėgainė.

Veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinė veikla – azoto trąšų, birių trąšų mišinių, skystų trąšų kambario ir lauko augalams, amoniako, azoto rūgšties, metanolio, formalino, KF dervų, klijų (PVAD), angliarūgštės, deguonies, azoto, vandens emulsinių dažų, bazinio aliuminio sulfato tirpalo gamyba ir prekyba.[3]

2005 m. apyvarta – 935,5 mln. Lt (~271 mln. eurų), pelnas – 40,4 mln. Lt (~11,7 mln. eurų).

2008 m. pagaminta ir realizuota apie 2,3 mln. tonų trąšų.

2009 m. I pusmetį gauta 527 mln. Lt konsoliduotų pajamų (50 % mažiau, nei 2008 m. I pusmetį, kai pajamos siekė virš 1 mlrd. Lt).[4] 2009 m. I ketvirtį patirtas 14,6 mln. Lt nuostolis (prielaidos – rinkos sąstingis, kritusios produkcijos kainos ir sumažėjusios gamybos apimtys). 2009 m. I ketvirtį bendras „Achemos“ produkcijos pardavimo kiekis sumažėjo 65 100 t (lyginant su 2008 m. I ketvirčio duomenimis).[5]

2011 m. AB „Achema“ metinė apyvarta buvo 2,18 mlrd. Lt, o grynasis pelnas siekė 96,3 mln. Lt.

Vadovybė[taisyti | redaguoti kodą]

Vykdantysis direktorius ir valdybos pirmininkas – Arūnas Laurinaitis.

  • Generalinis direktorius – Valdemaras Vareika
  • Technikos direktorius – Juozas Tunaitis
  • Komercijos direktorius – Tautvydas Misiūnas
  • Gamybos direktorius – Ramūnas Miliauskas
  • Aprūpinimo direktorius – Kęstutis Kasiulis
  • Statybos direktorius – Česlovas Skiedra
  • Ekonomikos-finansų direktorius – Audrius Bendaravičius
  • Personalo ir bendrųjų reikalų direktorius – Gitenis Subačius

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Žalioji Achemos šviesa (sud. Antanas Stanevičius). – Klaipėda: Eglės leidykla, 2005. – 312 p.: iliustr. – ISBN 9955-542-19-5

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]