Klaipėdos tramvajus
| Klaipėdos tramvajus | |
 Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis | |
| Informacija | |
|---|---|
| Vieta |  Lietuva, Klaipėda |
| Linijų skaičius | 2 |
| Eksploatacija | |
| Pradėta eksploatuoti | 1904 m. |
| Baigta eksploatuoti | 1934 m. |
| Operatorius | Memeler Kleinbahn AG |
| Techninė informacija | |
| Sistemos ilgis | 12 km |
| Geležinkelio vėžės | 1000 mm |
Klaipėdos tramvajus – viešojo susisiekimo tramvajų sistema, 1904–1934 m. veikusi Klaipėdoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ruoštis linijų projektavimui pradėta dar XIX a. pab., o patį projektą miesto taryba patvirtino 1900 m. gegužės 30 d. Atidarymas numatytas minėtų metų rudenį, bet tuo metu elektra varomų vagonų tiekėja Dresdeno įmonė Oskar Ludwig Kummer & Co pateko į finansinę duobę ir nutraukė gamybą, tad teko stabdyti ir tramvajaus rengimo darbus Klaipėdoje. 1904 m. kovo 15 d. buvo įkurta Klaipėdos siaurųjų geležinkelių akcinė bendrovė (vok. Memeler Kleinbahn AG) – būsimo tramvajaus eksploatuotoja. Gavusi valstybės 1,2 mil. markių paramą, ji sugebėjo bėgių montavimo darbus atgaivinti ir sumokėti reikalaujamas sumas drezdeniečiams.
1904 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos tramvajus buvo iškilmingai paleistas. Tai buvo vienintelis elektrinis tramvajus dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Klaipėdos elektrinės gaminama energija maitinamas bėgių tinklas jungė uostą ir geležinkelio stotį su centru bei priemiesčiais. 1910 m. duomenimis, veikė trys linijos, turinčios bendrą 10,94 km ilgį:
- Geležinkelio stotis–Smeltė;
- Birža–Restoranas „Strandvilla“ (šalia švyturio Melnragėje)
- Žiedinė jungtis.
Kursavo dvylika standartinių ir aštuoni prikabinami vagonai, įmonė taip pat turėjo du montavimo ir vieną kelių aptarnavimo vagoną (žiemą iš pastarojo ant apledėjusių bėgių buvo barstoma druska). Dirbo 35 tarnautojai ir 36 darbininkai, per metus vežimo paslaugomis pasinaudojo 1 056 069 keleiviai (1910 m. duomenys).
Visgi Klaipėdos tramvajus veikė nerentabiliai, o 1914 m. kilęs Pirmasis pasaulinis karas minimus nuostolius dar labiau padidino, tad 1922 m. gruodžio 20 d. keleivių pervežimas nutrūko. Klaipėdos kraštą įjungus į Lietuvos Respublikos sudėtį, uostamiesčio tramvajų buvo bandoma gaivinti, bet 1929 m. pasaulyje prasidėjusi ilgalaikė Didžioji ekonominė krizė sudavė šiai transporto įmonei galutinį smūgį.
Kai kurių šaltinių teigimu, tramvajų eismas Klaipėdoje 1934 m. buvo uždraustas privataus vietinio radijo savininkų reikalavimu (nes kėlė radijo bangų trukdžius). Visgi, likviduoti tramvajų buvo nuspręsta dėl transporto priemonių nusidėvėjimo bei lėšų jų atnaujinimui ir plėtrai trūkumo. Kurį laiką dar veikė atšaka į Smeltę, bet ir ji netrukus užsidarė.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Klaipėdoje pradėta svarstyti apie miesto tramvajų tinklo su atšaka iki Šventosios ir Palangos oro uosto gaivinimą.[1] 2017 m. imta rengti galimybių studiją, paklojant tramvajaus liniją miesto Herkaus Manto gatve ir Taikos prospektu.[2]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Siegfried Bufe. Strassenbahnen in Ost- und Westpreussen (Ostdeutsche Strassenbahngeschichte Band 1) - Egglham und Muenchen: Bufe-Fachbuch-Verlag, 1992; S. 50-63 ISBN 3-922138-29-2
| ||||||||||||||||||||