Klaipėdos tramvajus
| Klaipėdos tramvajus | |
 Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis | |
| Informacija | |
|---|---|
| Vieta |  Lietuva, Klaipėda |
| Linijų skaičius | 2 |
| Eksploatacija | |
| Pradėta eksploatuoti | 1904 m. |
| Baigta eksploatuoti | 1934 m. |
| Operatorius | AB „Klaipėdos siaurasis geležinkelis“ |
| Techninė informacija | |
| Sistemos ilgis | 12 km |
| Geležinkelio vėžės | 1000 mm vėžė |
 Vikiteka: Klaipėdos tramvajus | |
Klaipėdos tramvajus – viešojo susisiekimo tramvajų sistema, 1904–1934 m. veikusi Klaipėdoje. Pagrindinė stotis – Klaipėdos siaurojo geležinkelio stotis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ruoštis linijų projektavimui pradėta dar XIX a. pabaigoje, o patį projektą miesto taryba patvirtino 1900 m. gegužės 30 d. Atidarymas numatytas minėtų metų rudenį, bet tuo metu elektra varomų vagonų tiekėja Dresdeno įmonė „Oskar Ludwig Kummer & Co“ pateko į finansinę duobę ir nutraukė gamybą, tad teko stabdyti ir tramvajaus rengimo darbus Klaipėdoje. 1904 m. kovo 15 d. buvo įkurta akcinė bendrovė „Klaipėdos siaurasis geležinkelis“ (vok. Memeler Kleinbahn AG) – būsimo tramvajaus eksploatuotoja. Gavusi valstybės 1,2 mln. markių paramą, ji sugebėjo bėgių montavimo darbus atgaivinti ir sumokėti reikalaujamas sumas dresdeniečiams.
1904 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos tramvajus buvo iškilmingai atidarytas. Tai buvo vienintelis elektrinis tramvajus dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Klaipėdos elektrinės gaminama energija maitinamas bėgių tinklas jungė Klaipėdos jūrų uostą ir siaurojo geležinkelio stotį su centru bei priemiesčiais. 1910 m. duomenimis, veikė trys linijos, turinčios bendrą 10,94 km ilgį:
- Geležinkelio stotis–Smeltė;
- Birža–„Strandvilla“ (restoranas Krantinėje šalia Klaipėdos švyturio);
- Žiedinė jungtis.
Kursavo 12 standartinių ir 8 prikabinami vagonai, įmonė taip pat turėjo 2 montavimo vagonus ir 1 kelių aptarnavimo vagoną (žiemą iš pastarojo ant apledėjusių bėgių buvo barstoma valgomoji druska). Dirbo 35 tarnautojai ir 36 darbininkai, per metus vežimo paslaugomis pasinaudojo 1 056 069 keleiviai (1910 m. duomenys). 1913 m. tramvajais pervežta 1132 tūkst. keleivių ir 69 tūkst. tonų krovinių.[1]
Klaipėdos tramvajus veikė nerentabiliai, o 1914 m. kilęs Pirmasis pasaulinis karas minimus nuostolius dar labiau padidino, tad 1922 m. gruodžio 20 d. keleivių pervežimas nutrūko. Klaipėdos kraštą įjungus į Lietuvos Respublikos sudėtį, uostamiesčio tramvajų buvo bandoma gaivinti, bet 1929 m. pasaulyje prasidėjusi ilgalaikė Didžioji ekonominė krizė sudavė šiai transporto įmonei galutinį smūgį.
Kai kurių šaltinių teigimu, tramvajų eismas Klaipėdoje 1934 m. buvo uždraustas privataus vietinio radijo savininkų reikalavimu, esą tai kėlė radijo bangų trikdžius.[2] Tačiau likviduoti tramvajų buvo nuspręsta dėl transporto priemonių nusidėvėjimo ir lėšų jų atnaujinimui bei plėtrai trūkumo. Kurį laiką dar veikė atšaka į Smeltę, bet ir ji netrukus uždaryta.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Klaipėdoje pradėta svarstyti apie miesto tramvajų tinklo su atšaka iki Šventosios ir Palangos oro uosto gaivinimą.[3] 2017 m. imta rengti galimybių studiją, paklojant tramvajaus liniją miesto Herkaus Manto gatve ir Taikos prospektu.[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 30
- ↑ Denisas Nikitenka. Istoriniais Klaipėdos tramvajaus bėgiais. 2024-05-05, Ve.lt (tikrinta 2025-02-21).
- ↑ Klaipėdos tramvajus – dešimtmečio utopija, 2010-04-10
- ↑ Klaipėda gaivina tramvajaus tradicijas Archyvuota kopija 2017-09-15 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Siegfried Bufe. Strassenbahnen in Ost- und Westpreussen (Ostdeutsche Strassenbahngeschichte Band 1) - Egglham und Muenchen: Bufe-Fachbuch-Verlag, 1992; S. 50-63 ISBN 3-922138-29-2
| ||||||||||||||||||||