Rail Baltica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Clockimportant.svg  Šiame straipsnyje ar jo dalyje yra informacijos apie pastatus, kurie yra statomi.
Todėl dėl statymo trukmės ir laiko gali pasikeisti kai kuri informacija. Jeigu tą pastebėjote, prašome redaguoti straipsnį.
Rail Baltica
RailBaltica.png
Vieta
Šalys Lenkijos vėliava Lenkija, Lietuvos vėliava Lietuva, Latvijos vėliava Latvija, Estijos vėliava Estija, Suomijos vėliava Suomija
Miestai VaršuvaKaunasJonavaPanevėžysRygaTalinasHelsinkis
Pagrindinė informacija
Tipas Tarptautinis
Partneriai Lietuvos geležinkeliai, Lenkijos valstybiniai geležinkeliai, Latvijos geležinkeliai, Eesti Raudtee
Statybų pradžia 2010 m.
Statybų vertė 1,5–2,4 mlrd.
Atidarymas 2024 m. (planuojama)
Techninė informacija
Ilgis ~950 km
Vėžė 1435 mm vėžė
Išvystomas greitis 160 km/h
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti
Rail Baltica aprašymas „Lietuvos geležinkelių“ stotyse

Rail Baltica – Europos Sąjungos geležinkelio transporto projektas, priimtas 2004 m. balandį Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr.884/2004/EK. Juo remiantis, Rail Baltica geležinkelis pripažintas transeuropinio transporto tinklo prioritetiniu projektu.[1] Rail Baltica geležinkeliu siekiama sujungti Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją bei pagerinti Vidurio ir Rytų Europos jungtį su Vokietija. Projektu numatoma geležinkelio linija sujungti Taliną (Estija) ir Varšuvą (Lenkija) per Rygą (Latvija) ir Kauną (Lietuva). Atkarpa nuo Helsinkio iki Talino būtų jungiama keltų linijomis. Ateityje siūlomas iškasti Helsinkio–Talino tunelis galėtų tiesiogiai geležinkeliu sujungti Taliną ir Helsinkį.[2] Talino – Varšuvos geležinkelio linijos ilgis sieks mažiausiai 950 km.

Maršrutas ir standartai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi skirtingo standarto geležinkelio vėžės – didžioji dalis viso tinklo yra rusiškoji vėžė ir tik 21,8 km ruožas nuo valstybės sienos su Lenkija iki Šeštokų yra standartinės vėžės. Rail Baltica turėtų būti modernaus geležinkelio atkarpa, einanti rekonstruota esama arba naujai nutiesta trasa, kurioje traukiniai judėtų didesniais greičiais.

Buvo svarstomi du galimi Rail Baltica tiesimo variantai. Pagal abu variantus buvo numatoma modernizuoti geležinkelio atkarpą Varšuva – Balstogė – Elkas – Trakiškės iki galimo 160 km/h greičio,[3] ir nutiesti naują europietišką vėžę nuo Trakiškių iki Kauno.

Nuo Panevėžio iki Latvijos sienos turėtų būti nutiestas geležinkelis, mat šis atkarpa daug trumpesnė, nei esamas geležinkelis pro Šiaulius. Keliu pro Panevėžį daug greičiau būtų galima pasiekti Latviją ar Lenkiją. Dėl nesutampančių vėžių, Kaune turėtų būti vykdomas prekių perkrovimas. Keleiviai Kaune turėtų persėsti į kitą traukinį. Svarstyta, ar statyti naują standartinės vėžės geležinkelio stotį (siūlyta Kauno priemiestyje Palemone), ar panaudoti esamą geležinkelio infrastruktūrą.

Pagal antrą variantą turėtų būti tiesiamas naujas standartinės vėžės greitasis geležinkelis, kuriuo traukiniai judėtų 200 km/h greičiu, maršrutu Trakiškės – Kaunas – Panevėžys – Ryga – Pernu – Talinas.[4] Pagal ES didelio greičio direktyvą naujos TEN-T linijos turi siekti 250 km/h, tačiau tokį projektą būtų sunku finansuoti.

Taip pat yra svarstoma galimybė statyti atšaką iš Kauno į Vilnių, tai – sykiu ir viena iš Vilniaus-Kauno dvimiesčio idėjų.

Projekto eiga Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sudvejinta 1520 ir 1435 mm pločio vėžė „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpoje MockavaŠeštokai

2010 m. pradėti darbai MockavaŠeštokai ruože, kurių vertė – 21,7 milijono litų.[5] 2011 m. rugpjūčio 11 d. buvo užbaigti pirmojo „Rail Baltica“ ruožo Lietuvoje Šeštokai-Mockava pertvarkymo darbai. Rekonstruotas 7,5 km ilgio ruožas, kuriame įrengtos sugretintos siauroji europinė ir plačioji geležinkelio vėžės, rekonstruoti trys tiltai. Atkarpa tarp Šeštokų ir Mockavos yra pirmasis „Rail Baltica“ ruožas, kuriame susijungia dviejų skirtingų standartų – rytinio ir vakarinio – vėžės.

2011 m. spalio 11 d. Nr. XI-1612 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu projektas „Rail Baltika“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.[6]

2013 m. gegužės 21 d. pradėta ruožo nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybės sienos iki Mockavos geležinkelio stoties rekonstrukcija. Iš viso planuota rekonstruoti apie 13 km ilgio esamą europinės vėžės (1435 mm pločio) geležinkelio ruožą, taip pat apie 11 km Mockavos geležinkelio stoties kelių. Be to, šiame ruože planuota rekonstruoti pervažas ir kelio statinius, įrengti kelio aptvėrimus ir garsą slopinančias sienutes. Darbus, kurių bendra vertė – 85,3 mln. litų, numatoma baigti iki 2014 m. pabaigos.[7] Rangovas - UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, Subrangovas - UAB "Alkesta".

Europinės vėžės Rail Baltica geležinkelio ruožo ŠeštokaiMarijampolė rekonstravimo rangos darbų pirkimo konkursas suskirstytas į 6 atskiras dalis. Visos 6 šio ruožo rangos darbų pirkimo dalių sutartys pasirašytos 2013 m. birželio mėn.

AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ konsorciumas 1-osios pirkimo dalies rangos darbus įsipareigojo atlikti už beveik 75 mln. litų be PVM. Darbų atlikimo trukmė – 25 mėnesiai. Konsorciumas turės rekonstruoti Marijampolės geležinkelio stotį, kad joje galėtų būti aptarnaujami ir 1435 mm pločio (europinio standarto), ir 1520 mm pločio (rusiško standarto) vėžėmis atvykstantys traukiniai. Marijampolės stoties rekonstrukcijos metu turi būti nutiesta 7 km 1435 mm europinio standarto ir rekonstruota 7,9 km 1520 mm rusiško standarto vėžės, pakeista 18 iešmų, rekonstruota pralaida, tiltas, įrengta kiek daugiau nei 3 km triukšmą sugeriančių sienučių, sutvarkytas peronas ir rekonstruota pervaža. Konsorciumas taip pat turės įrengti požeminę pėsčiųjų perėją ir atnaujinti inžinierinių tinklų infrastruktūrą.

Ruožo MarijampolėŠeštokai 2–4 dalims atlikti pasirašytos sutartys tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Kauno tiltai“. Pagal 2-ąją pirkimo dalį AB „Kauno tiltai“ už 6,9 mln. litų be PVM turės įrengti viaduką ir triukšmą slopinančias sienutes po geležinkeliu Gedimino gatvėje. Viaduko ilgis – 38,42 m, plotis – 11,92 m, o triukšmą slopinančių sienučių ilgis – 32 m. Atitinkamai pagal 3-čiąją pirkimo dalį bendrovė už 6 mln. litų be PVM įsipareigoja įrengti viaduką ir triukšmą slopinančias sienutes po geležinkeliu Aušros gatvėje. Viaduko ilgis – 28,60 m, plotis -11,92 m, triukšmą slopinančių sienučių ilgis – 23 m. 4-ojo pirkimo dalyje numatyta, kad rangovas P. Armino gatvėje turės įrengti viaduką po geležinkeliu ir pralaidą. Viaduko ilgis – 47,12 m, plotis – 11,92 m. Darbų vertė – 7,3 mln. litų be PVM. Rail Baltica ruožo nuo Šeštokų iki Marijampolės 5-ąją pirkimo objekto dalį su AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė rangos sutartį su konsorciumu AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“. Šiuos darbus konsorciumas įsipareigojo atlikti už 216,8 mln. litų be PVM. Darbų atlikimo trukmė – 19 mėnesių. Ruožo rekonstrukcijos metu bus nutiesta 27,5 km 1435 mm europinio standarto ir rekonstruota 28 km 1520 mm rusiško standarto vėžės, įrengta kiek daugiau nei 2 km triukšmą sugeriančių sienučių, rekonstruota 30 pralaidų ir 3 tiltai, viadukas, atlikta Kalvarijos geležinkelio stoties rekonstrukcija, sutvarkyti 6 peronai ir rekonstruotos 9 pervažos. Konsorciumas taip pat turės atnaujinti inžinierinių tinklų infrastruktūrą, rekonstruoti viaduką.

2013 m. birželio mėn. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ pasirašė rangos sutartį, pagal kurią bus atlikti Šeštokų geležinkelio stoties rekonstrukcijos darbai. Sutarties vertė – 39,3 mln. litų be PVM. Tai Rail Baltica ruožo Marijampolė–Šeštokai, kuris apima 33 km ilgio europinės geležinkelio vėžės 6 dalis (statinys). UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ turės rekonstruoti Šeštokų geležinkelio stotį, kad joje galėtų būti aptarnaujami ir 1435 mm europinio standarto, ir 1520 mm rusiško standarto vėžėmis atvykstantys traukiniai; pakeisti apie 10 kilometrų abiejų pločių vėžių bėgių, daugiau nei 30 iešmų, bėgių sankirtų, sąraizgų ir smailių, sutvarkyti peroną. Taip pat bus įrengtos dvi pervažos, pastatyta beveik 700 metrų triukšmą slopinančių sienučių, nutiesta daugiau nei 20 kilometrų inžinerinių tinklų.

2013 m. birželio mėn. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Panevėžio keliai“ pasirašė rangos darbų sutartį, pagal kurią rangovas 24 km. Rail Baltica atkarpoje tarp – Marijampolės ir Kazlų Rūdos turės nutiesti ES standartus atitinkančią 1435 mm pločio europinę vėžę ir rekonstruoti esamą 1520 mm pločio geležinkelio liniją. AB „Panevėžio keliai“ projekto vykdymo metu turės rekonstruoti esamą 1520 mm pločio vėžės geležinkelio ruožą Marijampolė – Kazlų Rūda kartu įrengiant papildomą 1435 mm vėžės pločio geležinkelio kelią. Rekonstruoti ir modernizuoti Vinčų ir Kazlų Rūdos geležinkelio stotis, 17 pralaidų ir 2 tiltus, įrengti 2,33 kilometro garsą slopinančių sienelių. Pritaikyti esamos signalizacijos ir ryšių sistemą, riedmenų automatinės kontrolės priemonių tinklą, elektros tiekimo sistemą, automatikos sistemą ir kitas sistemas rekonstruojamai 1520 mm pločio vėžės linijai.

Rail Baltica geležinkelio ruožo Kazlų RūdosKaunas rekonstravimo rangos darbų pirkimo konkursas suskirstytas į 3 atskiras dalis (Kazlų RūdaMauručiai, MauručiaiJiesia, JiesiaKaunas).

Sutartis dėl 1-osios pirkimo objekto dalies, ruožas Kazlų RūdaMauručiai, pasirašyta su bendrai jungtinei veiklai susijungusiomis „Eurovia“ CS ir AB „Eurovia Lietuva“, pasiūlymo kaina – 163,3 mln. litų be PVM. Darbų metu rangovas rekonstruos 17 iešmų, 7 pralaidas ir 1 tiltą, rekonstruos 8,4 km esamo 1520 mm pločio geležinkelio ir nuties naują, 18,5 kilometrų ilgio, 1435 mm pločio europinę vėžę. Darbų darbus numatyta atlikti per 17 mėn.

Sutartis dėl 2-osios pirkimo objekto dalies, ruožas MauručiaiJiesia, pasirašyta su AB „Panevėžio keliai“, pasiūlymo kaina – 109 mln. litų be PVM. AB „Panevėžio keliai“ turės rekonstruoti 4 iešmus, 8 pralaidas ir 4 tiltus, taip pat rekonstruoti 7,6 km esamo 1520 mm pločio geležinkelio ir nutiesti naują, 10,6 kilometrų ilgio, 1435 mm pločio europinę vėžę. Darbų atlikimo terminas – 19 mėn.

Sutartis dėl 3-osios pirkimo objekto dalies, ruožas JiesiaKaunas, pasirašyta su jungtinės veiklos partneriais UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“, pasiūlymo kaina – 172,2 mln. litų be PVM. Darbų metu jungtinės veiklos partneriai turės rekonstruoti 18 iešmų, 12 pralaidų ir 3 tiltus, įrengti vieną požeminę pėsčiųjų perėją, rekonstruoti 14,2 km esamo 1520 mm pločio geležinkelio ir nutiesti naują, 8,6 kilometrų ilgio, 1435 mm pločio europinę vėžę. Darbų atlikimo terminas – 20,5 mėn.

Planuojama, kad 2015 m. pabaigoje rekonstruota „Rail Baltica“ vėžė nuo valstybės sienos su Lenkija pasieks Kauno geležinkelio stotį. Taip pat projektuojama rekonstruoti esamą ruožą nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono į sudvejintos vėžės.

2015 m. rugpjūčio 28 d., pirmą kartą po 76 metų pertraukos (nuo 1939-ųjų rugpjūčio) tiesioginiu reisu europine vėže nekeičiant riedmenų, iš Lenkijos miesto Baltstogės į Kauną atriedėjo traukinys. Juo atvyko Europos komisijos, šalių Susisiekimo ministerijų bei kitų transporto institucijų atstovai. Šios kelionės tikslas – įvertinti Lietuvos ir Lenkijos geležinkelių infrastruktūrą, „Rail Baltica“ rangos darbus Lietuvoje, tai pat – perspektyvas tolimesniam projekto įgyvendinimui.[8] Tačiau nuo Kauno iki Lenkijos pasienio nusidriekusi geležinkelio trasa negali funkcionuoti – dar nesumontuota signalizacijos sistema, nėra pervažų valdymo sistemų, dispečeriai neturi galimybės stebėti traukinių eismo ir jį koordinuoti.

RAIL BALTICA ruožo Lenkijos/Lietuvos siena – Kaunas rangos darbų eiga
Rail Baltika geležinkelio atkarpa Statinio Nr. Rail Baltika geležinkelio atkarpos dalis Rangovas / Jungtinės veiklos partneris Sutarties sudarymo data Sutarties vertė mln Lt. (su PVM) Rangos darbų trukmė (mėn.) Darbų pabaigos data Rail baltika geležinkelio ilgis km
Pl/Lt siena – Mockava   Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena – Mockava UAB „Geležinkelių tiesimo centras“ 2013 m. gegužė 103,21 19 2014 m. gruodis 2015 gruodis 14
Mockava – Šeštokai   Mockava – Šeštokai UAB „Geležinkelių tiesimo centras“ 2010 m. gegužis 21,70 15 2011 m. liepa 7,5
Šeštokai – Marijampolė 1 Marijampolės geležinkelio stoties ir tarpstočio Marijampolė – Šeštokai iki 28+500 km rekonstrukcija AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ 2013 m. biželis 90,75 25 2015 m. liepa 33
2 Geležinkelio ruožo Marijampolė – Šeštokai esančios pervažos rekonstrukcija (24+370 km), įrengiant viaduką po geležinkeliu AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ 2013 m. birželis 8,35 19 2015 m. sausis
3 Geležinkelio ruožo Marijampolė – Šeštokai esančios pralaidos rekonstrukcija (25+652 km), įrengiant viaduką po geležinkeliu AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ 2013 m. birželis 7,26 19 2015 m. sausis
4 Geležinkelio ruožo Marijampolė – Šeštokai esančios pervažos rekonstrukcija (26+440 km), įrengiant viaduką po geležinkeliu AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ 2013 m. birželis 8,83 19 2015 m. sausis
5 Geležinkelio ruožo Marijampolė – Šeštokai rekonstrukcija (nuo 28+500 km iki Šeštokų geležinkelio stoties) AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ 2013 m. birželis 262,32 19 2015 m. sausis
6 Šeštokų geležinkelio stoties rekonstrukcija UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ 2013 m. birželis 47,51 17 2014 m. spalis
Marijampolė – Kazlų Rūda   MarijampolėKazlų Rūda AB „Panevėžio keliai“ 2013 m. birželis 200,51 18 2014 m. gruodis 24
Kazlų Rūda – Kaunas 1 Kazlų Rūda – Mauručiai „Eurovia“ CS, AB „Eurovia Lietuva“ 2013 m. gruodis 197,59 18 2014 m. lapkritis 42
2 Mauručiai – Jiesia AB „Panevėžio keliai“ 2013 m. gruodis 131,87 19 2015 m. sausis
3 Jiesia – Kaunas UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ 2013 m. gruodis 208,36 20,5 2015 m. kovas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]