Rail Baltica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
Rail Baltica
RBINFO.png
Vieta
ŠalysLietuvos vėliava Lietuva, Latvijos vėliava Latvija, Estijos vėliava Estija
Stočių skaičiusTalinas–Pärnu–Ryga–Rygos Tarptautinis oro uostas–Panevėžys–Kaunas/Vilnius–Lietuva/Lenkijos pasienis
Pagrindinė informacija
TipasViešasis greitaeigis geležinkelis
Techninė informacija
Vėžė1,435 mm
Išvystomas greitis249 km/h (keleivinis traukinys), 120 km/h (krovininis traukinys)
Elektrifikacija2x25kV
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Rail Baltica (Estijoje taip pat žinoma kaip Rail Baltic[1], o jos Baltijos dalis kaip „Rail Baltica Global Project“) yra naujos geležinkelių infrastruktūros projektas, sujungsiantis Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją standartinio pločio Europine vėže, kuria bus užtikrintas keleivių ir krovinių judėjimas tarp šių šalių ir gerinamas geležinkelio susisiekimas tarp Vidurio ir Šiaurės Europos, taip pat skatinamas ekonominis augimas Šiaurės Rytų Europoje. Šis projektas numato nenutrūkstamą geležinkelio jungtį nuo Talino (Estija) iki Varšuvos (Lenkija) per Rygą (Latvija) ir Kauną (Lietuva), su atšaka į Vilnių (Lietuva). „Rail Baltica“ yra vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektų.

„Rail Baltica“ geležinkelio linija bus pilnai elektrifikuota, todėl bus išvengta bet kokių riedmenų išmetamųjų dujų išskyrimo. Jos statybai bus naudojamos naujausios technologijos ir medžiagos. Geležinkelio linija yra planuojama, kiek tai įmanoma, aplenkiant „Natura 2000“ saugomas teritorijas ir nepažeidžiant kitų jautrių aplinkosaugai bei saugomų vietų, taip pat nesusikertant su esamu 1520 mm vėžės geležinkelio tinklu. Kur būtina, bus įrengtos triukšmą mažinančios priemonės. Nustatytose vietose bus įrengti dviejų lygių specialūs perėjimai (praginos) gyvūnams [2].

Baltijos šalims „Rail Baltica“ užtikrins tiek intermodalumą , tiek multimodalumą. Yra numatomi trys pagrindiniai multimodaliniai krovinių terminalai – Mugoje (Estija), Salaspilyje (Latvija) ir Kaune (Lietuva) – kurie sukurs sinergiją su jau esančia 1520 mm vėžės geležinkelių infrastruktūra, septynios tarptautinės keleivių stotys (Taline, Piarnu, Rygoje, Rygos oro uoste, Panevėžyje, Kaune, Vilniuje) su galimomis regioninėmis stotimis bei susisiekimu su oro ir jūros uostais [2].

Trijose Baltijos šalyse „Rail Baltica“ bus statoma kaip nauja, 1435 mm vėžės pločio, greitoji, dvikelė, elektrifikuota su įrengta ERTMS sistema geležinkelio linija, kurioje maksimalus numatomas greitis keleiviniams traukiniams 249 km/h, o prekiniams - 120 km/h. Kiti esminiai techniniai parametrai:

  • Maksimalus prekinio traukinio ilgis 1050 m;
  • Maksimali ašies apkrova – 25 tonos;
  • Be susikirtimų viename lygyje su automobilių ir geležinkelių (1520 mm vėžė) keliais;
  • Techninei priežiūrai ir avarijų likvidavimui bus automobilių kelių privažiavimai prie pagrindinės geležinkelio linijos kas du-tris kilometrus bei specialiose vietose;
  • Geležinkelis turės balastuotą kelio konstrukciją;
  • Kontaktinio tinklo sistema 2×25kV;
  • ERTMS – atitinkanti 2 lygio, „baseline 3“ specifikaciją [3].

Šie parametrai atitinka ES Infrastruktūros posistemio Techninio sąveikumo specifikaciją (TSS – P2, F1) [4]. „Rail Baltica“ projekto planavimas vyko nuo 2010 m. iki 2017 m. Projektavimo stadija prasidėjo 2016 m., pradėjus projektuoti Rygos centrinę keleivių geležinkelio stotį bei Rygos tarptautinio oro uosto keleivių geležinkelio stotį, šie darbai tęsis iki 2023 m. Tuo pačiu, „Rail Baltica“ infrastruktūros statybą planuojama pradėti nuo 2019 m., o užbaigti 2026 m. [5][6]

Atkarpa nuo Helsinkio iki Talino bus vykdoma esamais komerciniais keltais. Ateityje siūlomas Helsinkio – Talino tunelis galėtų sujungti abu miestus[7]. Geležinkelio ilgis nuo Talino iki Varšuvos bus mažiausiai 950 kilometrų (590 mylių). Visas geležinkelio ilgis Baltijos šalyse bus 870 km.

Statusas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 m. visi trijų Baltijos šalių parlamentai ratifikavo Tarpvyriausybinį susitarimą dėl „Rail Baltica“ projekto, taip patvirtindami savo įsipareigojimą šiam projektui. Tuo tarpu, „Ernst & Young“ ir „Atkins International“ atliko Globalaus „Rail Baltica“ Projekto kaštų ir naudos analizę, pagrįstą Europos Sąjungos kaštų naudos analizės gairėmis, kuri įrodė, jog projektas yra ekonomiškai naudingas ir perspektyvus, o jo išmatuojamos naudos viršys sąnaudas[8].

2018 m. vasario 14 d. Estijos Respublikos viešojo administravimo ministerija patvirtino „Rail Baltica“ atkarpos Estijoje teritorijų planavimo dokumentą, kas leido nustatyti galutinę geležinkelio trasą su preliminariais projektiniais sprendiniais šioje šiaurinėje Baltijos dalyje. Visos linijos teritorijų planavimo dokumentus patvirtino Latvijos Respublikos Vyriausybė sprendimu 2016 m. rugpjūtį, ir vėliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausį atkarpai nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos (atkarpos Kaunas-Lietuvos/Lenkijos valstybių siena trasa, dar žinomas kaip „Rail Baltica I“ priklausys nuo vežės atnaujinimo galimybių studijos)[9].

Visose trijose Baltijos šalyse „Rail Baltica“ projektas perėjo į projektavimo stadiją, patvirtinus detaliąsias „Rail Baltica“ projektavimo gaires, tęsiant konsoliduotą preliminarų projektavimą, ir paskelbus konkursus projektavimui ir BIM strategijos parengimui. 2018 m. kovo 20 d. tarp "Eiropas Dzelzceļa līnijas" SIA ir atviro tarptautinio konkurso laimėtojo – trijų įmonių konsorciumo "PROSIV" ("Sintagma" (Italija), "Prodex" (Slovakija) and "Vektors T" (Latvija)) buvo pasirašyta pirmoji „Rail Baltica“ sutartis dėl Rygos tarptautinio oro uosto keleivių geležinkelio stoties, susijusios infrastruktūros ir viaduko statybos projektavimo ir projektavimo priežiūros[10]. „Rail Baltica Global Forum 2018“ metu projekto vystytojai daugiau nei 500 tiekėjams iš 24 šalių pristatė „Rail Baltica“ projektavimo etapo planus[11].

2018 m. planuojama užbaigti ilgalaikį verslo planą, veiksmų planą europinės vėžės linijai nuo Kauno iki Lietuvos-Lenkijos sienos atnaujinimo galimybių studiją, infrastruktūros valdymo studiją bei kitas studijas, susijusias su medžiagų pirkimu ir tiekimu[12].

„Rail Baltica“ žemėlapis su stotimis

Projekto vykdytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rail Baltica“ projektą įgyvendina trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva. Projekto naudos gavėjos yra trijų Baltijos šalių ministerijos – Estijos Respublikos ūkio ir komunikacijų ministerija, Latvijos Respublikos transporto ministerija bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. 2014 m. jos įsteigė bendrą įmonę RB Rail AS tam, kad ji koordinuotų ir plėtotų projektą. Jos svarbiausia veikla yra geležinkelio projektavimas, statyba ir rinkodara. RB Rail AS taip pat yra „Rail Baltica“ perkančioji organizacija visoms šalims perkant studijas, planus, projektavimą globaliam projektui, posistemiams (kontrolės, valdymo ir signalizavimo bei energijos), žaliavų ir esminių komponentų bei valstybių sienos kirtimo geležinkelio linijos statybai[13].

Rail Baltic Estonia OU ir Estijos techninė reguliuojanti tarnyba Estijoje, „Eiropas Dzelzceļa līnijas“ SIA Latvijoje, UAB „Rail Baltica statyba“ bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ Lietuvoje yra nacionalinės įgyvendinančios institucijos. Bet kokia statyba, vykdoma įgyvendinančių institucijų, yra atliekama prižiūrint RB Rail AS ir pagal bendrus pirkimų principus, taisykles ir tipines sutartis[14].

Rail Baltica struktūra

Finansavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2017 m. „EY“ atliktą kaštų-naudos analizę visose trijose Baltijos šalyse bendra globalaus „Rail Baltica“ projekto kaina yra 5,8 milijardų eurų. 2011 m. AECOM atlikta „Rail Baltica“ galimybių studija trijose Baltijos šalyse prognozavo 3,6 milijardų eurų projekto kainą ir įrodė, kad „Rail Baltica“ projektas yra ekonomiškai pagrįstas. Remiantis šia studija buvo padaryti esminiai politiniai ir praktiniai sprendimai realizuojant „Rail Baltica“ projektą tiek nacionaliniame, tiek ES lygmenyje[15].

Nuo AECOM studijos baigimo prie projekto buvo pridėti nauji svarbūs komponentai užtikrinantys geresnį susisiekiamumą, keleivių judrumą ir intermodalumą. Tarp tokių komponentų – „Rail Baltica“ keleivių pagrindinės linijos nukreipimas per Rygos tarptautinį oro uostą ir atitinkamos keleivių stoties statyba (Latvijoje), Vilnius-Kaunas linijos statyba (Lietuvoje), pagerintas susisiekimas Kaune (Lietuvoje) ir tramvajų linijos Ülemiste-Talino oro uostas (Estijoje) statyba. Papildomai, poveikio aplinkai vertinimai, specialus planas bei keli pirmininiai projektai buvo paruošti leidžiant geriau įvertinti projektui reikalingas investicijas. Tokiu būdu, 2017 m. balandžio mėnesį visa globalaus „Rail Baltica“ projekto kaina trijose šalyse, įskaitant Vilnius-Kaunas atkarpos statybą, buvo numatyta 5.8 milijardų eurų. Pagal „Ernst & Young“ kaštų-naudos analizę buvo įrodytas projekto ekonominis pagrįstumas ir nauda visuomenei, tuo leidžiančios atnaujinti parametrus tolesniam EU ir nacionaliniam ko-finansavimui[8].

Projekto pelningumas slypi jo netiesioginėse socialinėse ir ekonominėse naudose, kurios gali siekti, „EY“ skaičiavimais, apie 16,22 milijardų eurų[16]. Be to, bus ir keletas nepamatuojamų (daugiausia katalizacinio pobūdžio) naudų, kurias „Rail Baltica“ sukurs per regioninę integraciją, turizmo plėtrą, verslo kūrimą, didesnį patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms, prieigą į naujas eksporto rinkas, technologijų perdavimą, inovacijas ir t. t. Projektas finansuojamas šalių-narių, ES TEN-T biudžeto ir struktūrinių bei sanglaudos fondų. 2018 m. pradžioje Baltijos šalys ir RB Rail AS jau gavo dvi dotacijas „Rail Baltica“ geležinkelio statybai, kurių vertė 765 milijonų eurų.

Liepos 13 dieną buvo pasirašytas trečiasis CEF dotacijos susitarimas, kurio vertė 130 milijonų eurų, iš jų 110 milijonų eurų – CEF dalis[17]. CEF ir nacionaliniai įnašai (milijonais eurų), 2017 m. balandį:

Iš viso 824
Estija 235
Latvija 303
Lietuva 286

Trasa ir standartai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. Baltijos šalys sutarė dėl trasos sujungiančios Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį ir Kauną[18]. Galimybių studija numatė, kad linija iš viso kainuos apie 3,68 milijardo eurų[19].

Iš pradžių buvo svarstomi du variantai. Abu numatė esančios geležinkelio vėžės pagreitinimą iki 160 km/h, kuri driekiasi nuo Varšuvos per Bialystoką ir Elką iki Trakiškių, o jau tada naują standartinės vėžės liniją nuo Trakiškių iki Kauno. Likusiai trasos daliai iki Talino buvo svarstomi du skirtingi variantai:

  • Pirmasis numatė atnaujinti esamą geležinkelį nuo Joniškio per Rygą ir Tartu iki Talino iki 160 km/h greičiui, išlaikant 1520 mm pločio vėžę ir valstybinę nuosavybę bei naują liniją Kaunas-Joniškis su 160 km/h greičiu ir 1520 mm pločio vėže. Dėl vėžių pasikeitimo Kaune, keleiviai būtų turėję persėsti į kitą traukinį. Kroviniams šalia Kauno būtų pastatyta perkrovos stotis arba aširačių keitykla. Šis variantas buvo užbaigtas kaip „Rail Baltica I“.
  • Antrasis numatė naują geležinkelį su 200 km/h greičio standartine vėže (3 kV DC, tokia pačia įtampa kaip Lenkijoje) iš Kauno per Joniškį į Rygą, kaip ir anksčiau, tačiau trumpesne, tiesesne linija per Pernu į Taliną[20]. Šis variantas ir buvo pasirinktas.

Trasos planavimo metu tarp trijų Baltijos šalių buvo pasiektas susitarimas, kad jis turi būti kiek įmanoma tiesesnis, kadangi tai teikia daugiau naudos mažesnėmis sąnaudomis. Kuo trumpesnė ir tiesesnė trasa, tuo greitesnis eismas juo, vadinasi ir didžiausia ekonominė nauda lyginant su alternatyvomis. Tai patvirtino 2013 m. AECOM studija, kuri analizavo keturis galimus trasos vietos variantus Baltijos šalyse.

2017 metais, Baltijos šalių parlamentai ratifikavo tarpvyriausybinį susitarimą dėl Rail Baltica, kuris nustatė, kad „trasa“ bus nuo Talino, per Pernu-Rygą-Panevėžį-Kauną, iki Lietuvos-Lenkijos valstybinės sienos, su atšaka Vilnius-Kaunas kaip geležinkelio dalimi[6], bei nutarė, kad projektinis greitis sieks 240 km/h keleiviniams traukiniams. Dabar globalaus „Rail Baltica“ projekto maršrutas yra suderintas su jau pastatyta europinės vėžės atkarpa nuo Kauno iki Lietuvos-Lenkijos sienos, kuri priklausys nuo vėžės atnaujinimo galimybių studijos[21]. Nepaisant šio fakto, 2018 m. balandžio mėn. trijų šalių ministerijos patvirtino „Rail Baltica“ projektavimo gaires, kurios nustatė maksimalų projektinį greitį 249 km/h, o maksimalų operacinį greitį - 234 km/h[22].

Galimybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalbant apie projekto naudą, nurodoma, kad Baltijos šalių geležinkelių infrastruktūra prisijungs prie Europos geležinkelių koridoriaus ir užtikrins didelio greičio keleivių ir krovinių susisiekimą. „Rail Baltica“ sukuria galimybę svarbiausius krovinius regione perkelti iš kelių į geležinkelius, kol kas jie gabenami link Rusijos, o tada link Šiaurės sunkvežimiais. Lenkijos atveju, sunkvežimiai juda vietos keliais ir kerta kaimus Palenkės vaivadijoje.

„Rail Baltica“ į regioną atneš daugybę galimybių. Ji bus galingu tvaraus ekonominio augimo Baltijos šalyse katalizatoriumi, nustatys naują keleivių ir krovinių mobilumo standartą, ekologiškai tvarią infrastruktūrą, naujas galimybes daugiamodalinės krovinių logistikos plėtrai, naujos vertės platformą skaitmenizavimui ir inovacijoms. „Rail Baltica“ užtikrins saugumo ir veiklos rezultatų pokyčius[23][8].

Pasak kaštų-naudos studija (2017), nutiesus „Rail Baltica“ bus sutaupyta 7,1 milijardų eurų klimato kaitos ir triukšmo mažinimo srityse, 30-40 % krovinių persikels į geležinkelį, linijos tiesimo metu bus sukurta 13 000 darbo vietų, keleiviai ir krovinių pervežėjai sutaupys kelionei 5,3 milijardų eurų, per 29 metus bus sutaupyta 5,3 milijonų keleivių valandų ir išsaugota 400 žmonių gyvybių[24].

Iš viso pamatuojamos socialinės-ekonominės naudos gali siekti 16,2 milijardų eurų. Globalus „Rail Baltica“ projektas, įvertinus įtaką BVP, gali generuoti papildomus 2 milijardų eurų. Taip pat numatomi esminiai nematuojami teigiami padariniai[8].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.railbaltica.org/lt/
  2. 2,0 2,1 „Rail Baltica – amžiaus projektas“. www.railbaltica.org. Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  3. „Latviannews.lv“. www.latviannews.lv. Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  4. „Technical specifications for interoperability“. www.era.europa.eu (anglų). Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  5. „Rail Baltica is your future | Rail Baltica“. www.railbaltica.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  6. 6,0 6,1 „AGREEMENT OF THE DEVELOPMENT OF THE RAIL BALTIC/RAIL BALTICA RAILWAY CONNECTION“ (PDF). 
  7. "Helsinki-Tallinn Rail Tunnel Link?", YLE News, 31 October 2008.
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 EY. „Rail Baltica Global Project Cost-Benefit Analysis Final Report“ (PDF). 
  9. „Baigtas „Rail Baltica“ geležinkelio linijos nustatymas bei teritorijų planavimas visose trijose Baltijos šalyse | Rail Baltica“. www.railbaltica.org. Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  10. „The first Rail Baltica construction design and supervision contract signed in the Baltics - Edzl“. edzl.lv (latvių). Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  11. „Rail Baltica Global Forum 2018, 10-11 April, Tallinn, Estonia“. www.railbaltica.org. Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  12. „Annual Press Conference of the Rail Baltica implementers | Rail Baltica“. www.railbaltica.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  13. „Pagrindinis koordinatorius“. www.railbaltica.org. Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  14. „Projekto vykdytojai“. www.railbaltica.org. Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  15. „Rail Baltica Final Report“ (PDF). 
  16. Analysis: Rail Baltic project to have €3.96 billion gap
  17. „Third CEF Grant Agreement for Rail Baltica Global project signed“. Rail Baltica. Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  18. „Rail Baltica“ likimas iki gegužės pabaigos taps aiškus“ (PDF). March 2011. 
  19. „Project Rail Baltica would cost EUR 3.68 bln“. June 2011. 
  20. European Commission, Directorate-General for Regional Policy (January 2007). „Feasibility study on Rail Baltica railways“ (PDF). 
  21. „Rail Baltica“ maršruto nustatymas Baltijos šalyse | Rail Baltica“. www.railbaltica.org. Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  22. „Rail Baltica“ projektavimo gairės | Rail Baltica“. www.railbaltica.org. Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  23. „10 projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo privalumų | Rail Baltica“. www.railbaltica.org. Nuoroda tikrinta 2018-08-06. 
  24. „Rail Baltica is your future | Rail Baltica“. www.railbaltica.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2018-08-06.