Pereiti prie turinio

Bezdonių geležinkelio stotis

Koordinatės: 54°48′18″š. pl. 25°31′16″r. ilg. / 54.8051°š. pl. 25.5211°r. ilg. / 54.8051; 25.5211
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Bezdonių GS)

54°48′18″š. pl. 25°31′16″r. ilg. / 54.8051°š. pl. 25.5211°r. ilg. / 54.8051; 25.5211

  Bezdonių geležinkelio stotis
Stotis 2016 m.
Adresas Bezdonys, Geležinkelio g. 20
Atidaryta 1862 m.
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
PABRADĖ
Santaka
6,1
Skersabaliai
7,0
BEZDONYS
9,8
Mickūnai
4,1
Elektrodepas-1
KENA
NAUJOJI VILNIA

Bezdonių geležinkelio stotisgeležinkelio stotis Vilniaus rajone, Bezdonyse, geležinkelio Vilnius–Turmantas ruože tarp Mickūnų GS (į pietus) ir Skersabalių GS (į šiaurę). Toliau nuo Bezdonių dvipusis traukinių eismas pereina į vienpusį. Stotis aptarnauja Bezdonių miestelį, gretimus durpynus ir kitas smulkias pramonės įmones. Čia stoja priemiestiniai keleiviniai traukiniai Vilnius–Turmantas.[1] Išlikusi senoji geležinkelio infrastruktūra: keleivių namas, pakhauzai, rampa, pagalbiniai statiniai, geležinkelininkų gyvenamieji namai. Stoties pastatas pastatytas pagal tipinį projektą, priešais įrengtas automobilių privažiavimo žiedas, iš abiejų pusių stūkso mediniai geležinkelininkų namai.

1860 m. per Arvydų-Bezdonių dvaro žemes nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija, 1862 m.[2] netoliese įrengta IV klasės traukinių stotis.[3] 1908 m. Bezdonys pagarsėjo visoje Rusijos imperijoje Bezdonių traukinio apiplėšimu, kuriam vadovo Juzefas Pilsudskis.

XX a. tarpukariu nutiestos dvi siauruko atšakos į apylinkių durpynus. Iki 1960 m. siauruko bėgiai buvo išardyti, išlikę pylimo fragmentai.

2001 m. suremontuotas stoties keleivių namas.[4]

  1. Traukinių išvykimai iš stotelės Bezdonys. (Stops.lt)
  2. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  3. Gerasimas Kosakovskis. Lietuvos geležinkeliai (Г. И. Косаковский, Железные дороги Литвы). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 44
  4. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 74