Trakiškės

Trakiškės lenk. Trakiszki
Senoji Trakiškių geležinkelio stotis

Trakiškės 54°15′00″ š. pl. 23°12′00″ r. ilg. / 54.25000°š. pl. 23.20000°r. ilg. / 54.25000; 23.20000 (Trakiškės)Koordinatės: 54°15′00″ š. pl. 23°12′00″ r. ilg. / 54.25000°š. pl. 23.20000°r. ilg. / 54.25000; 23.20000 (Trakiškės)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Seinų apskritis
Valsčius	Punsko valsčius

Meras	Valentas Savickas (2008 m.), lenk. Walenty Sawicki

Gyventojų ()	90

Pašto kodas	PL 16-515

Rytinis traukinys į Balstogę

Trakiškės, Trakiškė,^[1] Trakiškiai (lenk. Trakiszki) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 2 km į rytus nuo Punsko, apie 19 km į šiaurės vakarus nuo Seinų ir 126 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. 75 % gyventojų yra lietuviai.^[2] Nemažai daliai lenkų kaimo pavadinimas asocijuojasi su geriamu vandeniu buteliuose „Trakiszki“. Punsko bibliotekos filialas su lietuviškomis ir lenkiškomis knygomis.^[3] Kaime yra Trakiškių geležinkelio stotelė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Trakiškės pirmąkart minimos 1789 metais. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 122 žmonės, iš kurių 9 lenkai ir 113 lietuvių.^[4] Tarpukaryje įsikūrė lietuviškų organizacijų skyriai, veikė saviveikla. Antrojo pasaulinio karo metais hitlerininkai 50 % gyventojų buvo išvarę į Lietuvą. Socialistinės Lenkijos laikais įsteigtas kooperatinis ūkis (kolūkio analogas). 1971 m. spalio 29 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos padalinys. 1975–1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tikėtina, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo lietuvių kalbos žodžio Trãkas – pakilesnė vieta miške, iškirsta ar išdegusi miško vieta; visuma krūmų veislių, sudaranti žemutinį miško ardą.

Geležinkelio stotis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per kaimą 1896–1898 m. nutiestas Užnemunės geležinkelis, tuo pačiu metu buvo pastatyta tipinė Rusijos Imperijoje geležinkelio stotis, kuri jau nebeeksploatuojama – šalia pastatyta nauja. Nebeveikia ir caro laikais nutiestas keturių kilometrų ilgio vandentiekis iš Seivų ežero, turėję aprūpinti garvežius vandeniu. Po 1920–1922 m. Lietuvos-Lenkijos karo bėgiai tarp Trakiškių (kurie atsidūrė Lenkijos Respublikoje) ir Šeštokų (kurie atsidūrė Lietuvos Respublikoje) buvo išardyti. 1949 m. iš stoties gyvuliniais vagonais buvo tremiamos lietuvių šeimos į Vakarų Lenkiją.

Trakiškės ilgą laiką Lenkijoje liko paskutine geležinkelio stotimi, į kurią buvo galima nuvažiuoti traukiniu – toliau kelias iš Varšuvos E-75 baigdavosi, todėl lenkai dar ir šiandien kartais kaimą pavadina pasaulio pabaiga.^[5] Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, geležinkelio susisiekimas tarp dviejų šalių atsinaujino, o Trakiškės tapo geležinkelio pasienio kontrolės punktu. Lietuvai ir Lenkijai prisijungus prie Šengeno sutarties, 2007 m. gruodžio 21 d. keleivių kontrolė buvo panaikinta.

Dabar per Trakiškes kasdien kursuoja keleivinis traukinys iš Varšuvos Vakarinės stoties (Warszawa Zachodnia) į Šeštokus ir atgal. Trakiškių ateityje laukia didelės permainos: geležinkelis E-75 bus modernizuotas, jis taps šiuolaikinės europinės magistralės Rail Baltica dalimi.

Kaimas turi dviejų platformų, trijų peronų geležinkelio stotį, per kurią eina Mockavos-Suvalkų geležinkelio linija Nr. 51. Kaimo stotis yra Mockų-Trakiškių geležinkelio pasienio punktas.^[6]