Trakiškės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Trakiškės
lenk. Trakiszki
Trakiszki stary budynek stacji kolejowej.JPG
Trakiškių geležinkelio stotis

Trakiškės
54°15′00″ š. pl. 23°12′00″ r. ilg. / 54.25000°š. pl. 23.20000°r. ilg. / 54.25000; 23.20000 (Trakiškės)Koordinatės: 54°15′00″ š. pl. 23°12′00″ r. ilg. / 54.25000°š. pl. 23.20000°r. ilg. / 54.25000; 23.20000 (Trakiškės)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Seinų apskritis
Valsčius: Punsko valsčius
Meras: Valentas Savickas (2008 m.), lenk. Walenty Sawicki
Gyventojų (): 90
Pašto kodas: PL 16-515

Trakiškės, Trakiškė,[1] Trakiškiai (lenk. Trakiszki) – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Punsko valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 2 km į rytus nuo Punsko, apie 19 km į šiaurės vakarus nuo Seinų ir 126 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. 75 % gyventojų yra lietuviai. [2] Nemažai daliai lenkų kaimo pavadinimas asocijuojasi su geriamu vandeniu buteliuose „Trakiszki“. Punsko bibliotekos filialas su lietuviškomis ir lenkiškomis knygomis.[3] Kaime yra Trakiškių geležinkelio stotelė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Trakiškės pirmąkart minimos 1789 metais. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 122 žmonės, iš kurių 9 lenkai ir 113 lietuvių.[4] Tarpukaryje įsikūrė lietuviškų organizacijų skyriai, veikė saviveikla. Antrojo pasaulinio karo metais hitlerininkai 50 % gyventojų buvo išvarę į Lietuvą. Socialistinės Lenkijos laikais įsteigtas kooperatinis ūkis (kolūkio analogas). 1971 m. spalio 29 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos padalinys. 19751998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tikėtina, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo lietuvių kalbos žodžio Trãkas – pakilesnė vieta miške, iškirsta ar išdegusi miško vieta; visuma krūmų veislių, sudaranti žemutinį miško ardą.

Geležinkelio stotis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per kaimą 18961898 m. nutiestas geležínkelis Varėna – Alytus – Gardinas, tuo pačiu metu buvo pastatyta tipinė Rusijos Imperijoje geležinkelio stotis, kuri jau nebeeksploatuojama – šalia pastatyta nauja. Nebeveikia ir caro laikais nutiestas keturių kilometrų ilgio vandentiekis iš Seivų ežero, turėję aprūpinti garvežius vandeniu. Po 19201922 m. Lietuvos-Lenkijos karo bėgiai tarp Trakiškių (kurie atsidūrė Lenkijos Respublikoje) ir Šeštokų (kurie atsidūrė Lietuvos Respublikoje) buvo išardyti. 1949 m. iš stoties gyvuliniais vagonais buvo tremiamos lietuvių šeimos į Vakarų Lenkiją.

Trakiškės ilgą laiką Lenkijoje liko paskutine geležinkelio stotimi, į kurią buvo galima nuvažiuoti traukiniu – toliau kelias iš Varšuvos E-75 baigdavosi, todėl lenkai dar ir šiandien kartais kaimą pavadina pasaulio pabaiga. [5] Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, geležinkelio susisiekimas tarp dviejų šalių atsinaujino, o Trakiškės tapo geležinkelio pasienio kontrolės punktu. Lietuvai ir Lenkijai prisijungus prie Šengeno sutarties, 2007 m. gruodžio 21 d. keleivių kontrolė buvo panaikinta.

Dabar per Trakiškes kadien kursuoja keleivinis traukinysVaršuvos Vakarinės stoties (Warszawa Zachodnia) į Šeštokus ir atgal. Trakiškių ateityje laukia didelės permainos: geležinkelis E-75 bus modernizuotas, jis taps šiuolaikinės europinės magistralės Rail Baltica dalimi.

Kaimas turi dviejų platformų, trijų peronų geležinkelio stotis, per kurią eina Mockavos-Suvalkų geležinkelio linija Nr. 51. Kaimo stotis yra Mockų-Trakiškių geležinkelio pasienio punktas.[6]

Geležinkelio ruožas

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.vlkk.lt/media/public/file/Nutarimai/atvirkstinis_lenkijos.pdf
  2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, 4 tomas, Vyriausioji Enciklopedijų Redakcija, Vilnius, 1988, 331 psl.
  3. Aldona Leončikienė. Lietuviškų knygų skaitymas buvusioje Seinų apskrityje
  4. 1921 m. gyventojų surašymo duomenys
  5. 2
  6. http://www.kolej.one.pl/index.php?dzial=stacje&id=771&okno=start

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarybų Lietuvos enciklopedija, 4 tomas, Vyriausioji Enciklopedijų Redakcija, Vilnius, 1988, 331 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]