TEM2

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
TEM2
TEM2
Lietuvos geležinkelių TEM2-5703
Istorija
Valstybė TSRS vėliava TSRS
Metai 1967 m.
Gamintojas Briansko ir Lugansko lokomotyvų gamykla
Nustotas naudoti 1987 m.
Techninė informacija
Ilgis (m) 16,97 m
Svoris 120 t
Maksimalus greitis 100 km/h
Kuras dyzelinas ir elektra
Vėžė 1520 mm vėžė

TEM2 (rus. тепловоз маневровый, с электрической передачей) – manevrinis šilumvežis su elektrine pavara, gamintas Tarybų Sąjungoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. Briansko mašinų gamykloje buvo suprojektuota galingesnė šilumvežio TEM1 versija. Šiam šilumvežiui Penzenskio dyzelinių variklių gamykloje, ant dyzelinio variklio 2D50 (rus. 2Д50) bazės, buvo sukurtas galingesnis variklis PD1 (rus. ПД1) (Penzenskio dyzelis, 1-asis tipas).

1960 m. buvo pagaminti du, o 1961 m. dar vienas padidinto galingumo manevrinis šilumvežis, kuris buvo pavadintas TEM2.

Galingas manevrinis, vienos sekcijos šlumvežis TEM2 su elektrine pavara buvo plačiai naudojamas visame geležinkelio tinkle.

Didelės kuro, alyvos, vandens ir smėlio atsargos leido lokomotyvui ilgą laiką atlikti (iki 10 parų) manevravimo darbus be pasipildymo. Šilumvežis lengvai įveikia iki 80 m spindulio kreives ir gali dirbti dvejomis sekcijomis valdomomis iš vieno posto.

Šilumvežyje TEM2 sumontuotas PD1M markės variklis išvystantis 1200 AG, sukurtas ant dyzelinių variklių D50, 2D50, 2D50M bazės.

Šių šilumvežių kėbulo konstrukcija nedaug kuo skyrėsi nuo pirmtakų TEM1: šoninės kabinos sienos buvo padarytos be nuolydžio, tam, kad butų geriau matomas kelias. Važiuoklėje sumontuotos aštuonių sluoksnių lingės, guminiai amortizatoriai. Be variklio pakeitimo, buvo pakeistas ir generatorius, taip pat atlikta daug kitų pakeitimų.

Pagrindinis pastovios srovės generatorius GP-300 su nepriklausomu sužadinimu ir vėdinimu, turintis aštuonis pagrindiniu ir tiek pat papildomų polių, esant 750 aps./min išvysto nominalią 780 kW galią (įtampa – 645/900 V, srovė – 1210/865 A). Generatoriaus svoris 5100 kg. Pagalbinis generatorius, kompresorius, kuro, smėlio ir alyvos atsargos paliktos tokios pat kaip ir šilumvežyje TEM1.

Pirmieji šilumvežiai TEM2 buvo eksploatuojami Maskvos geležinkeliuose.

Gamybos metu šilumvežiuose TEM2 buvo atlikti šie konstrukciniai pakeitimai:

  • Nuo nr. 0004 nežymiai pasikeitė elektros variklių konstrukcija, pagrindinės šilumvežio valdymo rankenėlės turėjo aštuonias padėtis.
  • Nuo nr. 0016 pakeisti elektros varikliai.
  • Nuo nr. 028 pakeistas reduktoriaus perdavimo skaičius.
  • Nuo nr. 053 įrengtos rozetės šilumvežio įvarymui į depą naudojant elektrą iš elektros tinklo.
  • Nuo 1968 m. į šilumvežius buvo montuojami modernizuoti dyzeliniai varikliai PD-1M.
  • Nuo nr. 250 aukštos įtampos kamera privirinta prie kėbulo rėmo (anksčiau buvo tvirtinama varžtais).
  • Nuo nr. 300 įrengta automatinė variklių paleidimo sistema.
  • Nuo nr. 500 įdiegta automatinė lokomotyvo signalizavimo sistema.
  • Nuo nr. 763 valdymo ir apšvietimo saugikliai pakeisti automatiniais saugikliais.
  • Nuo nr. 943 sumažintas vandens aušinimo sekcijų skaičius (nuo 16 iki 12).
  • Nuo nr. 1145 įdiegta lokomotyvo valdymo sistema leidžianti valdyti vienam mašinistui.
TEM2M-063

Nuo 1967 m. buvo pereita prie serijinės šilumvežių TEM2 gamybos. Nuo 1969 iki 1979 m. kartu su Briansko mašinų gamykla, šilumvežius gamino ir Luganskio šilumvežių gamykla.

1970 m. šilumvežiui TEM2-580, pirmajam iš lokomotyvų, buvo priskirtas Valstybinis TSRS kokybės ženklas.

Nuo 1960 iki 1975 m. Briansko mašinų gamyklojoje buvo pagaminta 2160 šilumvežių TEM2, Luganskio šilumvežių gamykloje pagaminta 1000 vienetų. 1976 m. sausio 1 d. TSRS geležinkelių struktūroje buvo 1816 šilumvežių TEM2 ir TEM2A (modifikacija leidžianti lokomotyvą pritaikyti 1435 mm vėžei).

Nuo 1982 m. šilumvežiai TEM2 (nuo numerio 7244) buvo gaminami su kebulu analogišku TEM2U.

2000 m. Briansko mašinų gamykla nustojo gaminti TEM2 serijos šilumvežius (paskutinis numeris 7870).

TEM2 šilumvežiai taip pat buvo eksportuojami į Mongoliją, Lenkiją ir Kubą. Lenkijoje jie buvo vadinami SM48 ir buvo importuojami nuo 1976 m. Iš viso buvo nupirkta 130 vienetų. Lenkijos pramonės įmonėms skirti šilumvežiai buvo žinomi kaip TEM2.

Dabar, kartu su čekoslovakišku ČME3, tai labiausiai paplitęs manevrinis šilumvežis buvusioje Tarybų Sąjungos teritorijoje. Daugiau nei ketvirtį amžiaus jis eksponuojamas Visos Rusijos parodų centre.

Modifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TEM2A[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šilumvežio ekipažinė dalis pritaikyta tiek 1520 mm, tiek 1435 mm vėžėms. Indeksas „A“ liko netgi gaminant TEM2U.

TEM2M[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis bandomasis šilumvežis TEM2M-001, kuriame skirtingai nuo šilumvežio TEM2 vietoje dyzelinio variklio PD-1M sumontuotas 2-6D49 variklis, buvo pagamintas 1974 m. Nuo 1984 m. Briansko mašinų gamykla šiuos modelius gamino nedideliais kiekiais, tam, kad išsiaiškint eksploatacijos metu atsiradusius trūkumus. Dėl naujojo dyzelinio variklio buvo atlikti konstrukciniai pakeitimai. Nuo 1983 m. TEM2M buvo gaminamas su kėbulu, analogišku TEM2U (nuo numerio 069). Iš viso pagaminti 286 šios serijos šilumvežiai. Buvo tiekiami tik pramonės įmonėms.

Variklis V formos, 8 cilindrų; cilindro skersmuo ir stūmoklio eiga – 260 mm. Esant 800 aps./min variklis išvysto 1200 AG. Minimalus apsukų skaičius – 350 aps./min. Sauso variklio masė – 9600 kg.

Variklio aušinimo sistema – dviejų kontūrų; pirmame aušinamas vanduo ir paduodamas oras, variklio alyva aušinama antrame kontūre. Šilumvežio masė – 120 t. Traukos jėga esant 12 km/h greičiui lygi 198 kN. Didžiausias geitis 100 km/h; smėlio atsarga – 2 t; kuro – 5,4 t; vandens 600 l; variklio alyvos – 400 kg.

TEM2T[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modifikacija, kuri buvo skirta tropinio klimato vietovėms.

TEM2U[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TEM2U-8044

1978 m. pabaigoje Brianko mašinų gamykla išleido bandomąjį modelį TEM2U (numeriu 001), kuris nuo TEM2 skyrėsi variklio gaubto ir kabinos formomis, bei daugybe naujovių (naujas valdymo pultas, triukšmo slopintuvas, pagerinta šiluminė izoliacija ir kt.). Šilumvežyje patobulinta dyzelinio variklio – generatoriaus konstrukcija, linginė pakaba, numatytas elektrinis vandens pašildymas aušinimo sistemoje. Prikabinama krovinių masė padidinta iki 123,6 t. Šilumvežiai TEM2U buvo pritaikyti tiek 1524 mm, tiek 1435 mm (TEM2A serija) vėžėms. Nuo 1984 m. gamykla pradėjo serijinę šių šilumvežių gamybą (nuo numerio 8002).

TEM2US[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1976 m., po šilumvežio TEM2-1983 bandymo, kurio važiuoklėje buvo sumontuoti elektromagnetai, skirti padidinti rato sukibimo su bėgiais jėgą. 1978 m. Briansko mašinų gamykloje buvo pagamintas bandomasis modelis TEM2US-0001. Šio šilumvežio važiuoklėje buvo sumontuoti elektromagnetai, kurių magnetinis srautas teka per ratus į bėgius, taip sukurdamas pritraukiamąją jėgą. Šilumvežis buvo bandomas Karinės paskirties mokslinių tyrimu institute, bet sprendimas aprūpinti šilumvežius šia sistema nebuvo priimtas.

TEM2T[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sprendžiant elektrinių stabdžių taikymą šilumvežiuose TEM2, 1985 m. Briansko mašinų gamykloje buvo pagaminti du bandomieji modeliai TEM2T, kuriuose buvo įrengti stabdžių rezistoriai ir būtina aparatūra, reikalinga naudojant tokius stabdžius. Šilumvežiai skirti bandomajai eksploatacijai Briansko depe. Didžiausia stabdžių rezistorių galia esant natūraliam vėdinimui ir šilumvežio greičiui 40 km/h yra 1100–1200 kW.

TEM2UM[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Erdvėlaivio „Sojuz TMA-16“ transportavimas lokomotyvu TEM2UM

1988 m., Briansko mašinų gamykla, kartu su šilumvežiais TEM2U pradėjo gaminti modelį TEM2UM su 1PD-4A dyzeliniais varikliais – generatoriais. Pirmasis TEM2UM serijos šilumvežis aprūpintas dyzeliniu varikliu – generatoriumi 1PDG-4 su padidinta galia (1400 AG vietoje 1200 AG). Taip pat išleisti 5 TEM2UM serijos šilumvežiai su elektrodinaminiais stabdžiais, kurie buvo indeksuojami kaip TEM2UMT. Iš viso nuo 1988 iki 2000 m. pagaminti 1084 šios serijos šilumvežiai. Buvo skirti tiek pramonės įmonėms, tiek Geležinkelių ministerijai.

TEM2E[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eksportui skirta modifikacija.

Techninės charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dyzelinio variklio galia – 1200 AG
  • Didžiausias greitis – 100 km/h
  • Masė esant 2/3 kuro ir smėlio atsargoms – 120–126 t, priklausomai nuo modifikacijos

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • TEM2 serijos lokomotyvų aprašymai Archyvuota kopija 2007-05-02 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
  • „TEM2 nuotraukos“. Suarchyvuota iš originalo 2013-01-04. Nuoroda tikrinta 2010-01-24.
  • Šilumvežiai TEM2 simuliatoriuje „RailWorks“