Lyduvėnų geležinkelio stotis

Koordinatės: 55°31′30″š. pl. 23°06′14″r. ilg. / 55.525°š. pl. 23.104°r. ilg. / 55.525; 23.104 (Lyduvėnų gel. stotis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lyduvėnų GS)
Lyduvėnų gel. stotis
Gyvenvietė panaikinta 2016 m.
{{#if:
Lyduvėnų geležinkelio tiltas 2012 m. Latvijos pašto ženkle
Lyduvėnų gel. stotis
Lyduvėnų gel. stotis
55°31′30″š. pl. 23°06′14″r. ilg. / 55.525°š. pl. 23.104°r. ilg. / 55.525; 23.104 (Lyduvėnų gel. stotis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Raseinių rajono savivaldybės vėliava Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija Šiluvos seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Lýduvėnai

Lyduvėnų geležinkelio stotis – buvusi gyvenvietė Raseinių rajono savivaldybėje, Kelmynų kaime, į šiaurės rytus nuo Lyduvėnų miestelio, prie Radviliškio–Pagėgių geležinkelio linijos. 2015 m. gyvenvietė panaikinta ir prijungta prie Kelmynų.[2]

Stotis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  Lyduvėnų geležinkelio stotis
55°31′21″š. pl. 23°06′10″r. ilg. / 55.5225°š. pl. 23.1028°r. ilg. / 55.5225; 23.1028
Adresas Kelmynai
Atidaryta 1916 m.
Uždaryta 2003 m.
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info

Lyduvėnuose geležinkelis nutiestas I pasaulinio karo metais. 1916 m. birželio 20 d. buvo atiduotas eksploatuoti Lauksargių–Šilėnų geležinkelis (124,4 km), tais pat metais atidaryta geležinkelio stotis.[3] Tada buvo pastatytas medinis, o vėliau – metalinis Lyduvėnų geležinkelio tiltas, atidarytas 1918 m.[4] 19921994 m. stotis buvo užkonservuota,[5] o 2003 m. uždaryta.[6]

Aplinkinės stotys ir stotelės
km
KUTIŠKIAI
Aukštiškiai
5,6
Tytuvėnai
9,0
Lyduvėnai
8,0
Šienlaukis
2,8
Kutninkai
PAGĖGIAI


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2001 m.
1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11]
126 15 18 22 17 9


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 1–372.
  2. nutarimas Archyvuota kopija 2019-11-02 iš Wayback Machine projekto.
  3. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  4. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 17
  5. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 52
  6. Dėl viešojo naudojimo geležinkelio linijos Pabradė–valstybės siena ir Valstybės siena–Adutiškis–Didžiasalis (su joje esančiomis Adutiškio ir Didžiasalio stotimis), taip pat Karsakiškio, Šapelių, Šarkių, Lyduvėnų, Radžiūnų, Lauksargių, Mergalaukio, Dapšionių, Medininkų, Genių, Čiūtelių, Lūšės, Saldutiškio, Labos, Panemunėlio, Varlaukio, Žilių, Visagino ir Skersabalių stočių uždarymo
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.