Pereiti prie turinio

Lyduvėnų geležinkelio stotis

Koordinatės: 55°31′21″š. pl. 23°06′10″r. ilg. / 55.5225°š. pl. 23.1028°r. ilg. / 55.5225; 23.1028
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lyduvėnų GS)

55°31′21″š. pl. 23°06′10″r. ilg. / 55.5225°š. pl. 23.1028°r. ilg. / 55.5225; 23.1028

  Lyduvėnų geležinkelio stotis
Adresas Kelmynai
Atidaryta 1916 m.
Uždaryta 2003 m.
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Žemėlapis
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
KUTIŠKIAI
Aukštiškiai
5,6
Tytuvėnai
9,0
Lyduvėnai
8,0
Šienlaukis
2,8
Kutninkai
PAGĖGIAI

Lyduvėnų geležinkelio stotis – buvusi geležinkelio stotis į šiaurės rytus nuo Lyduvėnų miestelio, prie Radviliškio–Pagėgių geležinkelio, Kelmynų kaime. Į pietus nuo stoties per Dubysos slėnį nutiestas Lyduvėnų geležinkelio tiltas – aukščiausias Lietuvoje.

Lyduvėnuose geležinkelis nutiestas I pasaulinio karo metais. 1916 m. birželio 20 d. buvo atiduotas eksploatuoti Lauksargių–Šilėnų geležinkelis (124,4 km), tais pat metais atidaryta geležinkelio stotis.[1] Tada buvo pastatytas medinis, o vėliau – metalinis Lyduvėnų geležinkelio tiltas, atidarytas 1918 m.[2] XX a. tarpukariu buvo svarstomas 204 km Kėdainių–Klaipėdos geležinkelis pro Lyduvėnus,[3] bet jo buvo atsisakyta. Tarpukaryje pastatytas mūrinis stoties pastatas.

1992–1994 m. stotis buvo užkonservuota,[4] o 2003 m. uždaryta.[5] Visi stoties pastatai nugriauti.

Prie Lyduvėnų stoties įsikūrusi vietovė turėjo geležinkelio stoties gyvenvietės statusą. 2016 m. ji buvo panaikinta prijungiant prie Kelmynų (26,41 ha), Naudvario (0,93 ha) kaimų ir Tytuvėnų miškų urėdijos Tytuvėnų girininkijos valstybinio miško (0,40 ha).[6]

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2001 m.
1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11]
126 15 18 22 17 9
  1. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  2. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 17
  3. Vyriausias Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukaktuvėms ruošti komitetas. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis, 1918-1928. – Kaunas, „Spindulio“ spaustuvė, 1930. // psl. 286
  4. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 52
  5. Dėl viešojo naudojimo geležinkelio linijos Pabradė–valstybės siena ir Valstybės siena–Adutiškis–Didžiasalis (su joje esančiomis Adutiškio ir Didžiasalio stotimis), taip pat Karsakiškio, Šapelių, Šarkių, Lyduvėnų, Radžiūnų, Lauksargių, Mergalaukio, Dapšionių, Medininkų, Genių, Čiūtelių, Lūšės, Saldutiškio, Labos, Panemunėlio, Varlaukio, Žilių, Visagino ir Skersabalių stočių uždarymo
  6. „Dėl Raseinių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo ir nustatymo, pavadinimų suteikimo, teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“. 2016 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 105. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2026-02-11.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.