Pereiti prie turinio

Dūkšto geležinkelio stotis

Koordinatės: 55°31′11″š. pl. 26°19′31″r. ilg. / 55.5196°š. pl. 26.3252°r. ilg. / 55.5196; 26.3252
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Dūkšto GS)

55°31′11″š. pl. 26°19′31″r. ilg. / 55.5196°š. pl. 26.3252°r. ilg. / 55.5196; 26.3252

  Dūkšto geležinkelio stotis
Stoties pastatas 2014 m.
Adresas Dūkštas, Geležinkelio g. 5
Atidaryta 1862 m.
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
TURMANTAS
Visaginas
7,1
Gerkonys
5,2
Dūkštas
14,5
Lobiniai
9,9
Ignalina
ŠVENČIONĖLIAI

Dūkšto geležinkelio stotisgeležinkelio stotis rytų Lietuvoje, Dūkšte, Geležinkelio g. 5, ruožo Vilnius–Turmantas 125 kilometre. Valdo „Lietuvos geležinkeliai“.[1] Stoja traukiniai Vilnius–Ignalina–Turmantas.[2]

Dūkšto geležinkelio stotis XX a. pradžioje

1861 m. Dūkšte prasidėjo pirmasis streikas Lietuvoje.[3] Nuo liepos 4 iki liepos 28 d. čia streikavo akmenskaldžiai, tiesantys Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį.[4] Jie reikalavo iš rangovų, kad nebūtų sumažintas jau ir taip mažas darbo užmokestis, kreipėsi net į patį generalgubernatorių Vilniuje, tikėdamiesi jo užtarimo. Caro valdininkai, pabūgę neramumų ir streikų visoje geležinkelio tiesimo trasoje, griebėsi skubių ir griežtų priemonių: liepos mėnesio pabaigoje 4 aktyviausi streiko organizatoriai buvo pasodinti į kalėjimą, 5 – žiauriai nuplakti. Valdininkai užgniaužė pirmąjį streiką ir privertė akmenskaldžius dirbti senomis sąlygomis.

Dūkšto stotis įrengta 1862 m.[5] kaip III klasės geležinkelio stotis,[6] kurioje galėtų prasilenkti traukiniai, garvežiai pasipildyti vandens, o keleiviai galėtų pasivaikščioti. Dūkšte buvo įrengtos dirbtuvės, kuriose pagaminta didelių ir mažų žemės vežimo vagonų, karučių, kitų būtinų įrankių. Stotis galėjo krauti ir iškrauti prekinius vagonus, priimti ir išduoti bagažą. 1916 m. nuo Dūkšto link Drujos vokiečiai nutiesė Dūkšto–Drujos siauruką. Per II pasaulinį karą Dūkšto stotyje sunaikintas keleivių namas, apgriautas vandens bokštas, depas neteko stogo. Gyvenamieji namai, sandėliai ir mažesni ūkiniai pastatai išliko nepaliesti. Po karo keleivių namų funkcijas atliko gyvenamasis namas. 1950 m. dokumentuose pažymėta, kad Dūkšto stotyje ketinama pastatyti keleivių namus pagal Minsko–Bresto geležinkelio ruožo vienos iš stočių šabloną. Dūkšto stoties keleivių namas iškilo į vakarus nuo sunaikinto, kiek toliau nuo bėgių ir platformos, vienoje linijoje su depu. Šalia jo pastatyta bagažinė ir du sandėliai.[7]

  1. Dūkšto geležinkelio stotis. Archyvuota kopija 2022-03-02 iš Wayback Machine projekto. Litrail.lt (tikrinta 2022-03-02).
  2. Traukinių išvykimai iš stotelės Dūkštas. (Stops.lt)
  3. Dūkštas(parengė Kazys Misius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-03-02).
  4. Darbininkų streikas. Lsa.lt (tikrinta 2022-03-02).
  5. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  6. Gerasimas Kosakovskis. Lietuvos geležinkeliai (Г. И. Косаковский, Железные дороги Литвы). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 44
  7. Dūkšto geležinkelio stotis. Ignalina.info (tikrinta 2022-03-02).