Pereiti prie turinio

Pskovas

Koordinatės: 57°49′00″ š. pl. 28°20′00″ r. ilg. / 57.81667°š. pl. 28.33333°r. ilg. / 57.81667; 28.33333 (Pskovas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pskovas
rus. Псков
            
Pskovo reginys
Pskovas
Pskovas
57°49′00″ š. pl. 28°20′00″ r. ilg. / 57.81667°š. pl. 28.33333°r. ilg. / 57.81667; 28.33333 (Pskovas)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Pskovo sritis Pskovo sritis
Įkūrimo data 903
Gyventojų (2016) 208 145
Plotas 95,5 km²
Tankumas (2016) 2 180 žm./km²
Vikiteka Pskovas

Pskovas (vok. Pleskau, est. Pihkva) – miestas šiaurės vakarų Rusijoje, prie Velikajos upės. Srities centras.

Didelis geležinkelio mazgas, prekybos centras, regione auginama daug linų. Gaminamos mašinos ir įrengimai, audiniai, statybinės medžiagos. Išlikęs XIII a. kremlius (Citadelė), XIV-XV a. cerkvės.

Pavadinimo kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas pavadintas pagal pro jį tekančią upę – Pskovą (Velikajos intakas).

Pskovas yra vienas iš seniausių Rusijos miestų. Pskovas pirmą kartą paminėtas Laurentijaus metraštyje 903 m. 1348-1510 Pskovas buvo nepriklausomos Pskovo respublikos sostinė. Nuo 1266 m. miestą ir Pskovo žemę valdė lietuvių kilmės kunigaikštis Daumantas. Pskovo kunigaikštystė Daumanto valdymo laikotarpiu virto Pskovo respublika ir atsiskyrė nuo Naugardo respublikos. Daumantas mirė 1299 m., o po mirties paskelbtas šventuoju. Porą amžių po Daumanto mirties Pskovo valstybė išliko nepriklausoma, nors į jos reikalus dažnai kišosi lietuviai ir maskvėnai. 1510 m. Pskovo respubliką aneksavo Maskvos Didžioji Kunigaikštystė.

Livonijos karo metu ATR ir 1615 m. Švedijos kariuomenės nesėkmingai bandė užimti miestą. Po Šiaurės karo miesto svarba sumažėjo.

1918 m. Pskovas buvo okupuotas vokiečių, o jau 1919 m. miestą okupavo Estijos kariuomenė. II pasaulinio karo metu buvo užimtas ir okupuotas vokiečių. Karo metu stipriai sugriautas.

Paveldo objektai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pskovo architektūrinės tradicijos cerkvės – UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančios 10 bažnyčių Pskove. Jos pastatytos XII–XVII amžiuose.[1] Šio scerkvės į UNESCO sąrašą įrašytos 2019 m. liepą.[2]

Pskovo architektūros mokykla pasiekė savo aukštumas XV–XVI a. ir buvo viena pirmaujančių architektūros mokyklų visoje Rusijoje.

Viktoro Vasnecovo paveikslas „Pskovo večė“ Švč. Trejybės soboras Pskovo valstybinis universitetas Plokščias bokštas
  • FK Pskov (futbolo klubas, žaidžiantis mėgėjišku lygmeniu);
  • FK Pskov 747 (buvęs futbolo klubas);
  • Sporto kompleksas 747 (rus. Спорткомплекс 747), kurio futbolo stadionas talpina daugiau nei 3 tūkst. žiūrovų.[3]