Organizacinė-teisinė forma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Organizacinė-teisinė forma – organizacijos formos rūšis, įtvirtinta norminiais teisės aktais (pvz., įstatymais, ES reglamentais). Pagal subjektų ypatumus tai gali būti komercinių (pvz., įmonių, bankų), ne pelno siekiančių; viešųjų (pvz., valstybės institucijų) ir privačiųjų organizacijų (pvz., privačių įmonių), įstaigų teisinės formos. Įtvirtinant konkrečią teisinę formą, nustatomi organizacijos dalyviai (nariai, steigėjai), valdymas, turto režimas.

Įmonių formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ne pelno organizacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijoje organizacines teisines formas įtvirtina specialus klasifikatorius (rus. Постановление Госстандарта РФ от 30.03.1999 N 97, ред. от 09.06.2001) «О принятии и введении в действие общероссийских классификаторов» (вместе с «общероссийским классификатором форм собственности» ОК 027-99[1][neveikianti nuoroda] Įmonės organizacinė-teisinės formos pasirinkimas (prof. Adukovo straipsnis rusų k.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]