Kauno arklinis tramvajus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kauno arklinis tramvajus
Kauno arklinis tramvajus.jpg
Kauno arklinis tramvajus Vilniaus gatvėje
Informacija
VietaLietuvos vėliava Lietuva, Kaunas
Transporto tipastramvajus
Eksploatacija
Pradėta eksploatuoti1892 m.
Baigta eksploatuoti1929 m.
Techninė informacija
Geležinkelio vėžės1524 mm

Kauno arklinis tramvajus (konkė) – susisiekimo priemonė, 18921929 m. veikusi Kaune.

Arklinis tramvajus buvo arklių traukiamas vagonėlis ant bėgių, vadinamoji konkė.

Lietuvoje dar veikė Vilniaus arklinis tramvajus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje iki XIX a. vidurio ilgą laiką keleivius vežė arklių traukiami vežimai. Žmonių susisiekimui ir prekių gabenimui buvo naudojami dvikinkiai vežimai, vadinamieji brikai, arba vienkinkiai valstiečių vežimai. Turtingieji važinėjo karietomis, jodinėjo arkliais. Didesnius miestus nuo 1863 m. sujungė pirmosios techninio transporto – geležinkelio atkarpos – Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir jo atšakos.

XIX a. viduryje gausėjant gyventojų, Kaune pirmiausia pasirodė keturių arklių traukiami diližanai, kursavę nuo Kauno geležinkelio stoties iki Rotušės aikštės. Diližanai vežė iki 10 asmenų, kelionės trukdavo apie 30 minučių.

Augant miestui, tuometinė Kauno miesto valdyba 1887 m. sudarė koncesijos susitarimą su Belgijos inžinieriumi E. Diuponu įrengti arklių traukiamą tramvajų. 1892 m. gegužės 24 d. Kauno gubernatorius N. M. Klinkenbergas oficialiai Rotušės aikštėje atidarė tramvajaus liniją, ėjusią nuo Rotušės aikštės dabartinėmis Vilniaus, Birštono, Laisvės alėja, Gedimino, Griunvaldo gatvėmis, Vytauto prospektu iki Kauno geležinkelio stoties. [1]

Ilgainiui, Kaune pasirodžius lengviesiems automobiliams, siaurajam geležinkeliui (1919 m.) ir autobusams (1924 m.), arklinis tramvajus prarado populiarumą, tapo net pajuokų ir anekdotų objektu, dažnų nelaimingų įvykių priežastimi. 1929 m. balandžio 15 d. Kauno arklinis tramvajus buvo iškilmingai uždarytas. Vietoj arklių tramvajaus ėmė kursuoti miesto autobusai, kurių eksploataciją 1930 m. iš privačių bendrovių perėmė miesto savivaldybė, išplėtusi ne tik autobusų parką, bet ir maršrutų skaičių. Autobusai tapo pigiausia miesto viešojo transporto priemone. [2]

Elektrinis tramvajus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1929 m. buvo siūloma įrengti Kaune elektrinį tramvajų, kurio įrengimas būtų kainavęs apie 4,5 milijono litų. Buvo planuojama, kad elektriniam tramvajui būtų užtekę 18 vagonų, o rekomenduojamos trasos – Rotušė-Panemunė ir Rotušė-Ukmergės gatvė. Dėl lėšų stokos šis projektas liko neįgyvendintas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]