Pereiti prie turinio

Prūsija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prūsija
vok. Preußen
1525  1947
Flag herbas
Vėliava
(1803–1892)
Herbas
(1871–1918)
Location of
Location of
Prūsijos karalystė 1870 m.
Sostinė Karaliaučius (1525–1701; 1806)
Berlynas (1701–1806; 1806–1947)
Kalbos Vokiečių
Vyriausybė Neįvardinta
Istorija
 - Įkurta 1525 m. balandžio 10 d.
 - Panaikinta 1947 m. vasario 25 d.
Gyventojai
 - 1939 41 915 040 

Prūsija (vok. Preußen) – istorinė Europos valstybė, kurioje dominavo vokiečiai, Vokietijos valstybės pirmtakė. Jos pirminės teritorijos apėmė nedidelį Prūsijos regioną pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje, tačiau didžiausio išsiplėtimo laikais ji valdė didžiąją dalį dabartinės Vokietijos, teritorijas šiaurės ir vakarų Lenkijoje.

Du šios valstybės laikotarpiai buvo Prūsijos kunigaikštystė (1525-1701) ir Prūsijos karalystė (1701-1918 m.) ir Prūsijos laisvoji valstybė (1918-1947 m.).

Pagrindiniai straipsniai – Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsijos karalystė.

Nuo XIII a. Prūsijos regione viešpatavo Vokiečių ordinas, kuris padarė Prūsiją savo politiniu ir kultūriniu centru. Nuo XIII a. kraštas buvo germanizuojamas, krikščioninamas vietiniai prūsai maišėsi su atsikėlėliais, nyko jų kalba. Tuo pat metu iš rytų vyko ir krašto lituanizacija – iš LDK kėlėsi etniniai lietuviai, kurie apgyvendino rytines regiono dalis, ir dar tapo žinomi kaip lietuvininkai. Jų gyvenama etninė teritorija vadinama Mažoji Lietuva.

Ekonomiškai kraštas įtrauktas į Baltijos jūros prekybinį tinklą – išdygo stiprūs prekybiniai miestai, susijungę į Hanzos lygą. Vokiečių ordinas kovojo su rytuose buvusia LDK, taip pat plėtė teritorijas į vakarus, į buvusių pagonių kašubų žemes Pomerelijoje (1466 m. šis regionas atiteko Lenkijos karalystei ir buvo vadinamas Karališkaisiais Prūsais).

Ordinui silpstant, likusios jo teritorijos buvo sekuliarizuotos. 1525 m. buvusių Vokiečių ordino valdų Prūsijoje vietoje sukurta Prūsijos hercogystė. Ji formaliai egzistavo iki 1701 m., nors jau 1618 m. asmenine unija susijungė su Brandenburgo markgrafyste (pastaroji įkurta 1157 m., nuo 1415 m. markgrafystėje valdė Hohenzollernų dinastija), ir buvo žinoma kaip Brandenburgas-Prūsija.

Prūsijos karalystė, įkurta 1701 m. buvusių Hohenzollernų valdų pagrindu XVIII a. buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje. Prūsijos regionas joje apėmė tik labai nedidelę, pačią ryčiausią dalį (įgavusią pavadinimą Rytų Prūsija). Nepaisant to, visa karalystė buvo žinoma būtent šiuo pavadinimu.

XIX a. viduryje Prūsijos karalystės pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Po suvienijimo 1871 m. Prūsijos karalystė tapo Vokiečių imperatoriškojo reicho autonomine dalimi, turėjusia savą vyriausybę, parlamentą ir vietinius įstatymus.

Po monarchijos žlugimo Vokietijoje 1918 m. Prūsijos karalystė virto Prūsijos laisvąja valstybe, sudariusia dalį Vokietijos. Ši valstybė egzistavo iki 1947 m. Vėliau padalinta tarp Vakarų, Rytų Vokietijų, Lenkijos ir TSRS.