Siaurasis geležinkelis
Siaurasis geležinkelis arba siaurukas – geležinkelis, kurio vėžė yra siauresnė, nei standartinio geležinkelio (1435 mm,). Siauruko mažiausias vėžės dydis nėra nustatytas, bet paprastai laikoma, kad nuo 380 mm ribos jau prasideda sodo geležinkelių klasifikacija. Lietuvoje šiuo metu naudojamas tik 750 mm vėžės siaurasis geležinkelis. Tramvajus nėra priskiriamas prie siaurojo geležinkelio.
Pagal paskirtį siaurukai skirstomi į karinius (kariškiams ir amunicijai transportuoti), bendrosios paskirties (keleiviams ir kroviniams vežti) ir pramoninius – skirtus gabenti produkciją ar žaliavas iš jų gavybos vietos iki perdirbimo vietos ar perkrovimo vietos į kitų rūšių transportą (taip pat ir bendrosios paskirties geležinkelio vagonus): molį, durpes, miško medieną ir kitas medžiagas. Šiuo metu Lietuvoje iš pramoninių geležinkelių išliko tik durpovežiai.
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Siaurieji geležinkeliai buvo planuojami tiesti, siekiant surinkti keleivius iš mažesnių stotelių į didesnes stotis, iš kur jie galėtų toliau tęsti kelionę. Į mažesnius miestelius tiesti plačiosios vėžės geležinkelius neapsimokėjo, tad visuose Lietuvos regionuose paplito siaurojo geležinkelio tinklai.
Lietuvoje siaurųjų geležinkelių istorija turėjo kelis etapus:
- Rusijos imperijos laikotarpis. Buvo nutiestas ruožas Panevėžys–Pastovys, vėžės plotis 750 mm. Iš dalies šis ruožas išlikęs ir dabar. Kauno tvirtovių geležinkelio tinklas, atidarytas 1894 m., jungęs fortus ir kitas strategiškai svarbias vietas Kaune.
- Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu Vokietijos kariuomenė Lietuvoje paklojo labai platų karo lauko geležinkelių tinklą (Feldbahn). Vėžės plotis buvo 600 mm. Šis tinklas buvo skirtas karo amunicijos pervežimui bei užgrobtos produkcijos išvežimui.
- Tarpukario Lietuvoje dalis vokiečių nutiestų geležinkelių buvo išardyta, dalis rekonstruota ir perklota į 750 mm vėžę.
- Po Antrojo pasaulinio karo buvo nuolat mažinamas civilinių siaurųjų geležinkelių bei plečiamas pramoninių geležinkelių tinklas. Minėtini 1963 m. – spėjama, kad tais metais galutinai panaikinti visi 600 mm siaurukai.
Vokietijoje buvo naudojamas terminas „siaurasis geležinkelis“, o Rytprūsiuose, kuriems priklausė ir Mažoji Lietuva – „mažasis geležinkelis“ (Kleinbahn). Klaipėdos krašto „mažieji geležinkeliai“ turėjo labai platų tinklą, jų vėžės plotis buvo 1000 mm, kai kurie jų buvo sujungti su miesto transportu. Šis tinklas galutinai sunaikintas 1946 m.
Išpopuliarėjus automobiliams, autobusams, siaurųjų geležinkelių poreikis sumažėjo ir jų ilgis trumpėjo. Tačiau Aukštaitijoje, aplink Panevėžį, siauruko tinklas yra toks didelis, kad jis toliau gali tarnauti kaip susisiekimo priemonė (pvz., ruožas į Lentupį). Tų pačių riedmenų negalima naudoti ir platiesiems, ir siauriesiems geležinkeliams, todėl siaurukas pasmerktas likti vietinio susisiekimo priemone.
Sovietmečiu nemažai siaurųjų geležinkelių buvo sunaikinta ar perkalta į 1520 mm vėžę (išardytas ruožas Rubikiai-Utena, perklota atkarpa Švenčionėliai-Utena). Tuo metu stengtasi naudoti geležinkelius strateginiams, didelių gamyklų krovinių pervežimams ar keleivių vežimui tarp didelių miestų, o likusius vežimus palikti autobusams ir sunkvežimiams. Tačiau, atkūrus Lietuvos valstybingumą, neatlaikydama konkurencijos su automobilių transportu, siaurojo geležinkelio sistema sparčiai nyko. Šiuo metu buvę bendrojo naudojimo siaurasis geležinkelis naudojamas tik turistinėms kelionėms. Taip pat Lietuvoje siaurieji geležinkeliai vis dar naudojami durpynuose durpių pervežimui.
Dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po 1983 m. Lietuvoje buvo naudojamos tik šios 750 mm vėžės atkarpos:
- Panevėžys-Rubikiai (Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, 68,4 km) šiuo metu naudojama.
- Panevėžys-Joniškėlis (36 km) šiuo metu nebenaudojama.
- Joniškėlis-Biržai (42 km) šiuo metu nebenaudojama.
- Joniškėlis-Petrašiūnai-Linkuva (23 km) šiandien nebenaudojama.
Tinkamas eksploatuoti yra tik Panevėžio-Rubikių siaurojo geležinkelio ruožas. Praėjus keleriems metams sovietmečio, kvarcinio smėlio transportavimas šiuo geležinkeliu tapo nuostolingas. Geležinkelis buvo uždarytas ir dabar naudojamas tik užsakomiesiems reisams, turistams vežioti. Daugiausiai važiuojama vasarą, kuomet per dieną atkarpa Anykščiai-Rubikiai kartais kursuoja net po kelis traukinius.
Siaurojo geležinkelio kompleksas yra didžiausia Lietuvoje nekilnojama kultūros vertybė – jis gerai atspindi XIX a. pabaigos laikotarpį (įsteigtas 1899 m.). Anykščių geležinkelio stotyje yra siaurojo geležinkelio muziejus, kuriame galima pamatyti ir kelis tikrus siaurukų lokomotyvus.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Siaurasis Lietuvos geležinkelis / Ona Stasiukaitienė. – Vilnius: Versus aureus, 1999 m. – 160 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-34-258-8
