Pagėgiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Pagėgiai
   Pagegiai COA.gif      Flag of Pagegiai.svg   
Pagėgiųliuteronų.JPG
Pagėgių liuteronų bažnyčia

Pagėgiai
55°8′10″N 21°54′20″E / 55.13611°N 21.90556°E / 55.13611; 21.90556 (Pagėgiai)Koordinatės: 55°8′10″N 21°54′20″E / 55.13611°N 21.90556°E / 55.13611; 21.90556 (Pagėgiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Tauragės apskritis Tauragės apskritis
Savivaldybė: Pagėgių savivaldybė
Gyventojų (2017): 1 662
Altitudė: 28 m
Pašto kodas: LT-99032
Commons-logo.svg Vikiteka: PagėgiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Pagė́giai
Kilmininkas: Pagė́gių
Naudininkas: Pagė́giams
Galininkas: Pagė́gius
Įnagininkas: Pagė́giais
Vietininkas: Pagė́giuose

Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos krašte, Tauragės apskrityje, prie kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda , 30 km į pietvakarius nuo Tauragės. Pagėgių savivaldybės ir seniūnijos centras, Pagėgių miesto seniūnaitija.

Pagėgių savivaldybė
Kultūros centras

Yra Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta apie 1930 m.), Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1933 m.), A. Mackaus gimnazija, Meno ir sporto mokykla, pradinė mokykla, Pagėgių biblioteka (nuo 1937 m.), paštas, miesto parkas.

Pro miestą teka dešinysis Rusnės intakas Gėgė, nuo kurios pavadinimo kildinamas ir miesto vardas. Greta miesto įsikūręs Pagėgių kaimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagėgiai minimi nuo 1281 metų, kai vienam skalviui čia buvo užrašyta žemė. Nuo XV a. pradžios priklausė vokiečių Klaipėdos kraštui.

Miestelis yra radialinio plano. 1875 m. nutiesus geležinkelį, Pagėgių kaimas pradėjo plisti. 1923 m. Pagėgiams suteiktos miesto teisės. Čia buvo pastatyti Tautinio Lietuvos banko, apskrities savivaldybės, muitinės pastatai, keletas kitų bankų pastatai, įruoštos kareivinės, prekių sandėliai, daug privačių pastatų. Miestelyje atsirado trys nauji viešbučiai, kelios parduotuvės, gydytojų kabinetai. Moderni architektūra pakeitė miesto veidą. Į Pagėgius suėjo Klaipėdos-Smalininkų ir Mintaujos-Tilžės plentų linijos.

Pagėgiuose tuomet jau gyveno apie 4000 gyventojų. 1923 m. suteiktos miesto teisės. 1926 m. įsteigta progimnazija, 1926 m. – gimnazija. 19291930 m. prezidento A. Smetonos iniciatyva (dail. A. Brako ir arch. K. Maskvitaičio projektas) pastatyti nauji mūriniai trijų aukštų gimnazijos rūmai. 1935 m. ji pavadinta Kristijono Donelaičio vardu, 1938 m. pradėtas statyti priestatas su gimnastikos sale ir įvairiais kabinetais. 1931 m. baigta statyti katalikų bažnyčia.

1875 m. pro Pagėgius buvo nutiesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio linija. 1902 m. miestas Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku buvo sujungtas su Smalininkais, vėliau (1904 m.) pravesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio atšaka iš Pagėgių į Lauksargius. Po 1923 m. padidinta geležinkelio stotis.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Pokario metais Pagėgiai iš dalies atstatyti, buvo rajono centras iki 1962 m., bet vėliau Šilutės rajono sudėtyje miestelis nebeturėjo galimybės augti. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.

1994 m. patvirtintas Pagėgių herbas. [1]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1920 m. Pagėgių valsčiaus centras Pagėgių apskrities centras
19201946 m.  ?
19461950 m. apskrities pavaldumo miestas
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Pagėgių apylinkės centras Pagėgių rajono centras Klaipėdos sritis
19531962 m.
19621995 m. Šilutės rajonas
19951999 m. Pagėgių seniūnijos centras Šilutės rajono savivaldybė Klaipėdos apskritis
1999 Pagėgių savivaldybės centras


Kaimo aerofotonuotrauka 1944 m. rugpjūčio mėn.

Konclageris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per II pasaulinį karą Pagėgių miške buvo įkurta sovietinių karių belaisvių stovykla „Oflager-53“ (Buchenvaldo konclagerio filialas). Ji užėmė 36 ha teritorijos, aptvertos spygliuota viela. Stovykla veikė maždaug iki 1943 m., spėjama čia žuvus apie 20 tūkstančių žmonių.

1977 m. stovyklos vietoje pastatytas memorialinis kompleksas (skulpt. Steponas Šarapovas, archit. Gediminas Baravykas). 2005 m. pastatytas naujas memorialinis paminklas stovykloje žuvusių karo belaisvių atminimui įamžinti.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur.[2] 1970 m.sur. 1976 m.[3][4] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
3 436 2 797 3 000 2 696 2 568 2 393 1 941


Pagėgiuose gimė Algimantas Mackus (1932–1964) – žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos poetas. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.svg

Pagėgiai

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=5330
  2. Pagėgiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 733 psl.
  3. Pagėgiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 401 psl.
  4. Pagėgiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 263 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]