Pagėgiai
| Pagėgiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 
| ||||||||||||||||
 | ||||||||||||||||
  Pagėgiai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
| Valstybė |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Pagėgių savivaldybė
| |||||||||||||||
| Gyventojų | 1 576 | |||||||||||||||
| Altitudė | 28 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas | LT-99032 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
PagėgiaiVikiteka | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
|
vok. Pogegen | ||||||||||||||||
Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos krašte, Tauragės apskrityje, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , 30 km į pietvakarius nuo Tauragės. Pagėgių savivaldybės ir seniūnijos centras, Pagėgių miesto seniūnaitija.
Yra Šv. Kryžiaus bažnyčia (1997 m.), Evangelikų liuteronų bažnyčia (1933 m.), A. Mackaus gimnazija, Meno ir sporto mokykla, pradinė mokykla, Pagėgių biblioteka (nuo 1937 m.), paštas, miesto parkas.
Pro miestą teka dešinysis Rusnės intakas Gėgė, nuo kurios pavadinimo kildinamas ir miesto vardas. Greta miesto įsikūręs Pagėgių kaimas.
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagėgiai minimi nuo 1281 metų, kai vienam skalviui čia buvo užrašyta žemė. Nuo XV a. pradžios priklausė vokiečių Klaipėdos kraštui.
Miestelis yra radialinio plano. 1875 m. pro Pagėgius buvo nutiesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio linija. 1902 m. miestas Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku buvo sujungtas su Smalininkais, vėliau (1904 m.) pravesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio atšaka iš Pagėgių į Lauksargius. Po 1923 m. padidinta geležinkelio stotis.
1923 m. Pagėgiams suteiktos miesto teisės. Pagėgiuose tuomet jau gyveno apie 4000 gyventojų. Čia buvo pastatyti Tautinio Lietuvos banko, apskrities savivaldybės, muitinės pastatai, keletas kitų bankų pastatai, įruoštos kareivinės, prekių sandėliai, daug privačių pastatų. Miestelyje atsirado trys nauji viešbučiai, kelios parduotuvės, gydytojų kabinetai. Moderni architektūra pakeitė miesto veidą. Į Pagėgius suėjo Klaipėdos-Smalininkų ir Mintaujos-Tilžės plentų linijos.
1926 m. įsteigta progimnazija, 1926 m. – gimnazija. 1929–1930 m. prezidento A. Smetonos iniciatyva (dail. A. Brako ir arch. K. Maskvitaičio projektas) pastatyti nauji mūriniai trijų aukštų gimnazijos rūmai. 1935 m. ji pavadinta Kristijono Donelaičio vardu, 1938 m. pradėtas statyti priestatas su gimnastikos sale ir įvairiais kabinetais. 1931 m. baigta statyti katalikų bažnyčia.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Pokario metais Pagėgiai iš dalies atstatyti, buvo rajono centras iki 1962 m., bet vėliau Šilutės rajono sudėtyje miestelis nebeturėjo galimybės augti. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
1994 m. patvirtintas Pagėgių herbas. [1]
Nuo 2000 m. Pagėgiai tampa naujai suformuotas Pagėgių rajono centru.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1920 m. | Pagėgių valsčiaus centras | Pagėgių apskrities centras | |
| 1920–1946 m. | ? | ||
| 1946–1950 m. | apskrities pavaldumo miestas | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Pagėgių apylinkės centras | Pagėgių rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1995 m. | Šilutės rajonas | ||
| 1995–1999 m. | Pagėgių seniūnijos centras | Šilutės rajono savivaldybė | Klaipėdos apskritis |
| 1999– | Pagėgių savivaldybės centras | ||
Konclageris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per II pasaulinį karą Pagėgių miške buvo įkurta sovietinių karių belaisvių stovykla „Oflager-53“ (Buchenvaldo konclagerio filialas). Ji užėmė 36 ha teritorijos, aptvertos spygliuota viela. Stovykla veikė maždaug iki 1943 m., spėjama čia žuvus apie 20 tūkstančių žmonių.
1977 m. stovyklos vietoje pastatytas memorialinis kompleksas (skulpt. Steponas Šarapovas, archit. Gediminas Baravykas). 2005 m. pastatytas naujas memorialinis paminklas stovykloje žuvusių karo belaisvių atminimui įamžinti.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1871 m. | 1885 m. | 1887 m. | 1905 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1932 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 613 | 684 | 662 | 698 | 684 | 1 404 | 4 000 | ||
| 1959 m.sur.[2] | 1970 m.sur. | 1976 m.[3][4] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 3 436 | 2 797 | 3 000 | 2 696 | 2 568 | 2 393 | 1 941 | ||
| ||||||||
Pagėgiuose gimė Algimantas Mackus (1932–1964) – žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos poetas. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV.
Pagėgiuose gimnaziją baigė Mindaugas Stakvilevičius - fizikas, mokslų daktaras, politinis veikėjas.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimnazija
Biblioteka
Futbolo stadionas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=5330
- ↑ Pagėgiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 733 psl.
- ↑ Pagėgiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 401 psl.
- ↑ Algirdas Baliulis, Kazys Misius ir kt. Pagėgiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 263 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Be paliaubų: dokumentinė proza (sud. Edvardas Uldukis). – Vilnius: A. Malinausko individuali įmonė, 2006. – 95 p.: iliustr. – ISBN 9955-580-26-7
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pagėgiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 707 psl.
- Miesto urbanistika
- Pagėgių istorija
- Pagėgių savivaldybė
- Pagėgių liuteronų parapija
- Pagėgiai iš oro 1944.12.23
Lumpėnai | Natkiškiai | Pagėgiai | Panemunė | Stoniškiai | Vilkyškiai
