Dūkšto–Drujos geležinkelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dūkšto–Drujos geležinkelis
Vieta
ŠalysLietuvos vėliava Lietuva, Baltarusijos vėliava Baltarusija
MiestaiDūkštasApsasBreslaujaDruja
Pagrindinė informacija
Atidarymas1917 m.
Techninė informacija
Ilgis94 km
Vėžė600 mm vėžė (iki 1932 m.)
750 mm vėžė (nuo 1932 m.)
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Dūkšto–Drujos geležinkelis – buvęs 94 km ilgio siaurasis geležinkelis, jungęs Dūkštą (Lietuva) ir Drują (Baltarusija).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmojo pasaulinio karo viduryje buv. Vilniaus gubernijos teritorijoje tarp kaizėrinės Vokietijos ir carinės Rusijos kariuomenių nusistovėjo pusiausvyra. Abi kariaujančios pusės suskubo stiprinti savo pozicijas fronte: karinei amunicijai gabenti vokiečiai įrengė 600 mm vėžės siaurojo geležinkelio liniją nuo Dūkšto (buv. plačiojo geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva stotis) iki Čepukų kaimo; o rusai – 750 mm pločio vėžę tarp Pelėkų ir Piedrujos kaimų. Į pastarąją gyvenvietę kariniai kroviniai Rusijos kariuomenei buvo gabenami naujai nutiestu plačiuoju geležinkeliu iš Indros stoties (Rygos-Oriolo geležinkelio linija).

Pokaryje kraštą užėmė Lenkijos kariuomenė. 1928 m. lenkų geležinkelininkai pradėjo jungti abi buvusių priešininkų karines trasas, papildomai paklodami apie 20 km bėgių kelio. Kadangi Piedruja jau buvo atsidūrusi Latvijos Respublikos teritorijoje, nuspręsta Vilniaus krašte eksploatuoti 750 mm pločio ruožą tarp Dūkšto ir pasienio miestelio Druja.

Trasa važinėjo du keleiviniai traukiniai: dieninis (kelyje užtrukdavo keturias valandas) ir naktinis (penkios valandos kelyje). Pastaruoju mielai naudodavosi kaimiečiai, su reikalais vykdavę į vaivadijos sostinę Vilnių. Dienos metu siauruku buvo patogu aplankyti apskrities centrą Breslaują ir kitus kaimus. Iš Drujos kita geležinkelio linija buvo galima keliauti per Miorus į mazginę Varapajevos stotį.

Nuo 1939 m. (išskyrus 19411944 m. laikotarpį) šį bėgių kelią aptarnavo naujai įkurtas sovietinis Balstogės geležinkelis, vėliau perduotas Baltarusijos geležinkeliui. Po Antrojo pasaulinio karo krovininius vagonus traukdavo garvežiai OP-2 (VDR gamybos); P5 (Čekoslovakija). Drujoje jie buvo užpildomi vandeniu, šiame kaime garvežiai prieš atgalinę kelionę būdavo apsukami.

Apie 1965 m. traukinių eismas buvo nutrauktas, o po maždaug penkiolikos metų išardyti bėgiai. Šiandien senąjį geležinkelį primena apsauginės medžių–krūmų juostos buvusioje trasoje ir išlikusios stotys Breslaujoje, Drujoje bei Dūkšte (Partizanų g., tebestovi siaurojo geležinkelio stoties pastatas, esantis plačiojo geležinkelio kelyno šiauriniame gale).[1]

Stotys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siaurojo geležinkelio traukinys stovi Breslaujos stotyje. (Fotografuota tarpukariu.)
Breslaujos siaurojo geležinkelio stotis. (Šiuolaikininis vaizdas.)
Miestas Atstumas nuo Dūkšto (km)
Dūkštas 0
Beržininkai 4
Rimšė 9
Bieniūnai 13
Lietuva Čepukai 16
Baltarusija Grytūnai (rus. Грытуны) 21
Stavarėlė (rus. Ставареле) 25
Treibšai (rus. Трапша) 30
Pelikanai 34
Apsas 39
Kalenkiškis (rus. Калинкишки) 49
Rački Buras (rus. Рацки Бур) 52
Breslauja 59
Slabada 72
Druiskas (rus. Друйск) 80
Jaja (rus. Яя) 87
Milaševas (rus. Милошево) 92
Druja 94

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]